Sprendžiant dėl to, kurį valstybei priklausantį žvyrkelį asfaltuoti, vietos gyventojų interesai ir poreikiai turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų, teigia savivaldybių vadovai, kritikuodami parengtą naują tvarką.
Šiuo metu AB „Via Lietuva“ (buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos) sudaryto valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo prioritetinio sąrašo pagrindinis kriterijus yra ekonominis atsiperkamumas.
„Suprantame, kad lėšos žvyrkeliams asfaltuoti yra ribotos, visiems jų neužteks, todėl prioritetus nustatyti būtina. Tačiau kvestionuojame dabartinį požiūrį ir metodiką, pagal kurią lemiamą įtaką sprendimui asfaltuoti kelią turi jo ekonominis naudingumas. Savivaldybių požiūriu, tiek pat svarbus turėtų būti ir socialinis kriterijus, tai yra – kiek tas kelias reikalingas vietos bendruomenei,“ – teigia laikinai Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jau patvirtintai 2024-2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai iki šiol nėra skirta jokių lėšų.
Didžiausią reikšmę vertinant, ar asfaltuoti kelią, šiuo metu turi vidutinio metinio paros eismo intensyvumo rodiklis. Tačiau, kaip pažymi savivaldybės, tai nėra visiškai objektyvus kriterijus, kadangi mažesnis eismo intensyvumas dar nereiškia, kad kelias mažiau reikalingas: neretai, norėdami išvengti žvyrkelio, kurio dangos būklė ypač bloga, žmonės renkasi kitą – galbūt nepatogesnį ir ilgesnį, bet geresnės kokybės kelio ruožą.
„Kuo prastesnis kelias, net jei ir trumpesnis, tuo mažiau žmonių juo naudojasi. Juk niekas nenori kvėpuoti dulkėmis, gadinti sveikatos ir automobilo. O kai mažai kas važiuoja, praktiškai nebelieka galimybių tokį kelią išasfaltuoti – pagal dabartinę metodiką toks valstybinis žvyrkelis netaps prioritetiniu. Gauname užburtą ratą,“ – sako Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.
Pasak jos, net tais atvejais, kai šalia ypač blogos būklės kelio gyvena ir dirba daugiau žmonių, juo važiuoja viešasis transportas ar mokykliniai autobusiukai, asfaltuoti bus siūloma ne jį, o tą kelią, kuriame fiksuotas intensyvesnis judėjimas, nors jo būklė objektyviai geresnė ir jis mažiau naudingas vietos gyventojams.
„Savivaldybės kviečiamos dalyvauti reitinguojant kelius, tačiau jų pateikiamas vertinimas turi mažai įtakos ir nedaug ką lemia. O ir tame sąraše, kuris buvo mums pateiktas, keliai jau yra atrinkti „Via Lietuva“, tad neturėjome galimybės vertinti visų rajono kelių ir vietos konteksto. Tiesa, diskusijų eigoje buvo pateiktas ir visų savivaldybės žvyrkelių reitinguotą sąrašas. Tuo tarpu gyventojams pristatoma, kad dėl kelio asfaltavimo spręs savivaldybė, ir jų lūkesčiai neretai lieka apvilti,“ – teigia Molėtų rajono meras Saulius Jauneika.
Mero teigimu, būtent savivaldybė gali geriausiai indikuoti realią kelių būklę ir asfaltavimo poreikį, tuo tarpu specialistai Vilniuje vadovaujasi gana vienpusiais, kad ir kokie būtų objektyvūs, kriterijais paremta metodika.
LSA ragina Susisiekimo ministeriją bei „Via Lietuva“ priimant sprendimus dėl žvyrkelių asfaltavimo socialinį aspektą (gyventojų poreikius) laikyti tokiu pat svarbiu kaip ir ekonominį rodiklį, bei koreguoti naująją tvarką. Siūloma leisti savivaldybių taryboms spręsti, kuriuos pagal metodiką atrinktus ir į prioritetinį sąrašą įtrauktus kelius su žvyro danga asfaltuoti pirmiausiai.
LSA taip pat ragina pagaliau numatyti finansavimą 2024-2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai, aiškius jos įgyvendinimo terminus ir lėšų paskirstymą savivaldybėms.
Sprendžiant dėl to, kurį valstybei priklausantį žvyrkelį asfaltuoti, vietos gyventojų interesai ir poreikiai turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų, teigia savivaldybių vadovai, kritikuodami parengtą naują tvarką.
Šiuo metu AB „Via Lietuva“ (buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos) sudaryto valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo prioritetinio sąrašo pagrindinis kriterijus yra ekonominis atsiperkamumas.
„Suprantame, kad lėšos žvyrkeliams asfaltuoti yra ribotos, visiems jų neužteks, todėl prioritetus nustatyti būtina. Tačiau kvestionuojame dabartinį požiūrį ir metodiką, pagal kurią lemiamą įtaką sprendimui asfaltuoti kelią turi jo ekonominis naudingumas. Savivaldybių požiūriu, tiek pat svarbus turėtų būti ir socialinis kriterijus, tai yra – kiek tas kelias reikalingas vietos bendruomenei,“ – teigia laikinai Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jau patvirtintai 2024-2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai iki šiol nėra skirta jokių lėšų.
Didžiausią reikšmę vertinant, ar asfaltuoti kelią, šiuo metu turi vidutinio metinio paros eismo intensyvumo rodiklis. Tačiau, kaip pažymi savivaldybės, tai nėra visiškai objektyvus kriterijus, kadangi mažesnis eismo intensyvumas dar nereiškia, kad kelias mažiau reikalingas: neretai, norėdami išvengti žvyrkelio, kurio dangos būklė ypač bloga, žmonės renkasi kitą – galbūt nepatogesnį ir ilgesnį, bet geresnės kokybės kelio ruožą.
„Kuo prastesnis kelias, net jei ir trumpesnis, tuo mažiau žmonių juo naudojasi. Juk niekas nenori kvėpuoti dulkėmis, gadinti sveikatos ir automobilo. O kai mažai kas važiuoja, praktiškai nebelieka galimybių tokį kelią išasfaltuoti – pagal dabartinę metodiką toks valstybinis žvyrkelis netaps prioritetiniu. Gauname užburtą ratą,“ – sako Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.
Pasak jos, net tais atvejais, kai šalia ypač blogos būklės kelio gyvena ir dirba daugiau žmonių, juo važiuoja viešasis transportas ar mokykliniai autobusiukai, asfaltuoti bus siūloma ne jį, o tą kelią, kuriame fiksuotas intensyvesnis judėjimas, nors jo būklė objektyviai geresnė ir jis mažiau naudingas vietos gyventojams.
„Savivaldybės kviečiamos dalyvauti reitinguojant kelius, tačiau jų pateikiamas vertinimas turi mažai įtakos ir nedaug ką lemia. O ir tame sąraše, kuris buvo mums pateiktas, keliai jau yra atrinkti „Via Lietuva“, tad neturėjome galimybės vertinti visų rajono kelių ir vietos konteksto. Tiesa, diskusijų eigoje buvo pateiktas ir visų savivaldybės žvyrkelių reitinguotą sąrašas. Tuo tarpu gyventojams pristatoma, kad dėl kelio asfaltavimo spręs savivaldybė, ir jų lūkesčiai neretai lieka apvilti,“ – teigia Molėtų rajono meras Saulius Jauneika.
Mero teigimu, būtent savivaldybė gali geriausiai indikuoti realią kelių būklę ir asfaltavimo poreikį, tuo tarpu specialistai Vilniuje vadovaujasi gana vienpusiais, kad ir kokie būtų objektyvūs, kriterijais paremta metodika.
LSA ragina Susisiekimo ministeriją bei „Via Lietuva“ priimant sprendimus dėl žvyrkelių asfaltavimo socialinį aspektą (gyventojų poreikius) laikyti tokiu pat svarbiu kaip ir ekonominį rodiklį, bei koreguoti naująją tvarką. Siūloma leisti savivaldybių taryboms spręsti, kuriuos pagal metodiką atrinktus ir į prioritetinį sąrašą įtrauktus kelius su žvyro danga asfaltuoti pirmiausiai.
LSA taip pat ragina pagaliau numatyti finansavimą 2024-2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai, aiškius jos įgyvendinimo terminus ir lėšų paskirstymą savivaldybėms.
