Portalo duomenimis, už gynybos finansavimo didinimą iki 5–6 proc. nuo BVP pasisako 52 socialdemokratai, 28 konservatoriai, po 12 liberalų ir demokratų, 3 mišrios Seimo grupės nariai ir 2 „valstiečiai“.
Tuo metu kitų Seimo frakcijų nariai, tarp kurių 14 „aušriečių“, 9 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai bei vienas Mišrioje grupėje dirbantis parlamentaras, ambicingam tikslui pritaria, tačiau abejoja, kiek konkrečiai reikėtų skirti krašto apsaugai. Pastarieji taip pat sako nežinantys, ar dėl didesnio gynybos finansavimo pritartų Vyriausybės numatytiems mokesčių pakeitimams.
Tuo metu LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad, didinant gynybos finansavimą, didžiąją lėšų turėtų sudaryti papildomos paskolos – bent po 1 mlrd. eurų per metus – iš Europos investicijų banko, Rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko.
„Mes skolinsimės didesnę dalį iš 14 mlrd. eurų, todėl ir skolos aptarnavimo kaštai augs. Bet skolintos lėšos tiesiogiai pateks į Lietuvos ekonomiką ir pildys biudžetą mokesčiais. Skolinti pinigai – vienintelis būdas tvariai finansuoti gynybos poreikius, nesmaugiant, paprastai tariant, lietuviško verslo ir nemažinant vartojimo“, – LRT kalbėjo premjeras.
ELTA primena, kad iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį.
