Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų okupacinę valdžią susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir visiems įvairiais būdais pasipriešinusiems sovietams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune gegužės 3 d. duris atvers dvi parodos „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ ir paroda-instaliacija „Akiplėšos. Bebaimiai. Maištininkai“.
Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ veiks iki gegužės 29 d. Ją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras. Parodoje pasakojama apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę, parodomas jų įsitikinimas, kad komunistų valdžia neamžina.
„Vienas svarbiausių dalykų ginant žmogaus teisių judėjimą buvo informacijos apie sovietų politinių kalinių suėmimus ir kovą už laisvę teikimas tiek vietos gyventojams, tiek Vakarų visuomenei, pasitelkiant nepriklausomus leidinius, laikraščius, dokumentus, įvairių rūšių atributiką, nuotraukas ir juostinius įrašus“, – sako Andrejaus Sacharovo centro direktorius prof. Robert van Voren, kuris sovietiniais laikais vakariečiams pats gabeno tokią nepriklausomą spaudą iš Rusijos disidentų.
Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ suteikia galimybę visuomenei susipažinti su savilaidos (rusiškai „samizdat“) egzemplioriais ir pamatyti iki tol neregėtus nepriklausomos sovietmečio spaudos modelius. Lankytojai taip pat galės išvysti opozicinius Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos (nuo 1992 m. Čekijos ir Slovakijos) bei Ukrainos simbolius.
Dalį parodoje eksponuojamos medžiagos surinko Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.) – Lietuvos fizikas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, vienas iš Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Petras Vaitiekūnas organizavo šimtų nepriklausomų leidinių spausdinimą iš visos SSRS, net iš Pietų Sachalino. Vėliau jis buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, kai 2013–2014 metais vyko Maidano protestai.
„Šiemet minime Romo Kalantos mirties (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtį. Prieš Romą jau buvo savo gyvybes aukojusių jaunuolių – 1968 m. Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Jan Palach, 1969 m. įkvėptas jo pavyzdžio ir taip pat protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Latvijoje susideginti bandė Eliyahu Rips, visgi jis liko gyvas, buvo įkalintas. Parodoje visiems jiems atminti bus speciali skiltis, be to, jų pasipriešinimą aptarsime ir kasmetinėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje, kuri šiemet gegužės 13–14 dienomis vyks Kaune ir joje apsilankys pats Eliyahu Rips“, – sako prof. R. van Voren.
Kaip teigia parodos organizatoriai, naujausia istorija rodo, kad kova už laisvę nesibaigė, todėl parodoje bus ir autentiškų eksponatų iš protestų, prieš devynerius metus vykusių Maidano aikštėje, Kijeve. Lankytojai taip pat galės apžiūrėti dalį įrangos, kuri buvo naudojama nepriklausomiems leidiniams Čekoslovakijoje ir Vengrijoje gaminti, tarp jų ir rašomąją mašinėlę, panašią į tą, kurią naudojo rašytojas disidentas, vėliau Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Bus ir dalis, skirta Lenkijoje veikusiai laisvajai profesinei sąjunga „Solidarność“, kuri kėlė grėsmę komunistų partijos viešpatavimui.
Parodoje eksponuojami artefaktai, atvežti iš Libri Prohibiti bibliotekos Prahoje, taip pat Europos solidarumo centro Gdanske ir Brėmeno universiteto archyvų.
Paroda-instaliacija „Akiplėšos. Bebaimiai. Maištininkai“ veiks iki birželio 5 d. Lankytojai galės susipažinti su XX a. 8-ojo dešimtmečio Lietuvoje buvusį hipiuojantį jaunimą, kovojusį prieš sustabarėjusią santvarką. Parodoje galima susipažinti su jaunimo pasipriešinimo sovietinei santvarkai išraiškos formomis, pasireiškusiomis per išvaizdą ir klausomą muziką, bei to pasipriešinimo slopinimo priemonėmis. Taip pat bus galima išvysti Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m.).
„Laisvę Lietuvai!“ – tai buvo laisvės šauksmas, ištartas devyniolikmečio jaunuolio, kuris protestuodamas prieš sovietinį režimą 1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje paaukojo savo gyvybę. Romo Kalantos poelgis ir sovietinės valdžios reakcija pažadino lietuvių tautinius jausmus ir sukėlė kelias dienas trukusias masines antisovietines manifestacijas. Žmonės protestuodami išėjo į gatves, ta eisena virto demonstracija, o Laisvės alėja – laisvės šūkius skanduojančių jaunuolių arena. Taip 1972-ųjų pavasarį per Kauno Laisvės alėją plūstelėjo maišto ir apmaudo banga, kuri jau buvo neišvengiama dirbtinoje, represijomis grįstoje sovietų sistemoje.
R. Kalanta domėjosi muzika, hipių judėjimu, kuris, anot jo, kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką, pats grojo gitara. Atrodė kaip tipiškas tuometinis hipis Lietuvoje – augino ilgus plaukus ir kopijavo užsienio hipių aprangą. Po 1972 m. gegužės įvykių Lietuvoje susidegino ar bandė tai padaryti dar keli žmonės. Nors ir buvo numalšintas jaunimo pasipriešinimas, tačiau laisvės šauksmas nuvilnijo, laukdamas progos vėl būti išgirstas, o R. Kalanta tapo išsilaisvinimo iš sovietinio režimo simboliu.
Nuotr. VDKM ir VDU A.Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro
Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų okupacinę valdžią susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir visiems įvairiais būdais pasipriešinusiems sovietams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune gegužės 3 d. duris atvers dvi parodos „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ ir paroda-instaliacija „Akiplėšos. Bebaimiai. Maištininkai“.
Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ veiks iki gegužės 29 d. Ją organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras. Parodoje pasakojama apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę, parodomas jų įsitikinimas, kad komunistų valdžia neamžina.
„Vienas svarbiausių dalykų ginant žmogaus teisių judėjimą buvo informacijos apie sovietų politinių kalinių suėmimus ir kovą už laisvę teikimas tiek vietos gyventojams, tiek Vakarų visuomenei, pasitelkiant nepriklausomus leidinius, laikraščius, dokumentus, įvairių rūšių atributiką, nuotraukas ir juostinius įrašus“, – sako Andrejaus Sacharovo centro direktorius prof. Robert van Voren, kuris sovietiniais laikais vakariečiams pats gabeno tokią nepriklausomą spaudą iš Rusijos disidentų.
Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ suteikia galimybę visuomenei susipažinti su savilaidos (rusiškai „samizdat“) egzemplioriais ir pamatyti iki tol neregėtus nepriklausomos sovietmečio spaudos modelius. Lankytojai taip pat galės išvysti opozicinius Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos (nuo 1992 m. Čekijos ir Slovakijos) bei Ukrainos simbolius.
Dalį parodoje eksponuojamos medžiagos surinko Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.) – Lietuvos fizikas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, vienas iš Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Petras Vaitiekūnas organizavo šimtų nepriklausomų leidinių spausdinimą iš visos SSRS, net iš Pietų Sachalino. Vėliau jis buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, kai 2013–2014 metais vyko Maidano protestai.
„Šiemet minime Romo Kalantos mirties (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtį. Prieš Romą jau buvo savo gyvybes aukojusių jaunuolių – 1968 m. Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Jan Palach, 1969 m. įkvėptas jo pavyzdžio ir taip pat protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Latvijoje susideginti bandė Eliyahu Rips, visgi jis liko gyvas, buvo įkalintas. Parodoje visiems jiems atminti bus speciali skiltis, be to, jų pasipriešinimą aptarsime ir kasmetinėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje, kuri šiemet gegužės 13–14 dienomis vyks Kaune ir joje apsilankys pats Eliyahu Rips“, – sako prof. R. van Voren.
Kaip teigia parodos organizatoriai, naujausia istorija rodo, kad kova už laisvę nesibaigė, todėl parodoje bus ir autentiškų eksponatų iš protestų, prieš devynerius metus vykusių Maidano aikštėje, Kijeve. Lankytojai taip pat galės apžiūrėti dalį įrangos, kuri buvo naudojama nepriklausomiems leidiniams Čekoslovakijoje ir Vengrijoje gaminti, tarp jų ir rašomąją mašinėlę, panašią į tą, kurią naudojo rašytojas disidentas, vėliau Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Bus ir dalis, skirta Lenkijoje veikusiai laisvajai profesinei sąjunga „Solidarność“, kuri kėlė grėsmę komunistų partijos viešpatavimui.
Parodoje eksponuojami artefaktai, atvežti iš Libri Prohibiti bibliotekos Prahoje, taip pat Europos solidarumo centro Gdanske ir Brėmeno universiteto archyvų.
Paroda-instaliacija „Akiplėšos. Bebaimiai. Maištininkai“ veiks iki birželio 5 d. Lankytojai galės susipažinti su XX a. 8-ojo dešimtmečio Lietuvoje buvusį hipiuojantį jaunimą, kovojusį prieš sustabarėjusią santvarką. Parodoje galima susipažinti su jaunimo pasipriešinimo sovietinei santvarkai išraiškos formomis, pasireiškusiomis per išvaizdą ir klausomą muziką, bei to pasipriešinimo slopinimo priemonėmis. Taip pat bus galima išvysti Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m.).
„Laisvę Lietuvai!“ – tai buvo laisvės šauksmas, ištartas devyniolikmečio jaunuolio, kuris protestuodamas prieš sovietinį režimą 1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje paaukojo savo gyvybę. Romo Kalantos poelgis ir sovietinės valdžios reakcija pažadino lietuvių tautinius jausmus ir sukėlė kelias dienas trukusias masines antisovietines manifestacijas. Žmonės protestuodami išėjo į gatves, ta eisena virto demonstracija, o Laisvės alėja – laisvės šūkius skanduojančių jaunuolių arena. Taip 1972-ųjų pavasarį per Kauno Laisvės alėją plūstelėjo maišto ir apmaudo banga, kuri jau buvo neišvengiama dirbtinoje, represijomis grįstoje sovietų sistemoje.
R. Kalanta domėjosi muzika, hipių judėjimu, kuris, anot jo, kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką, pats grojo gitara. Atrodė kaip tipiškas tuometinis hipis Lietuvoje – augino ilgus plaukus ir kopijavo užsienio hipių aprangą. Po 1972 m. gegužės įvykių Lietuvoje susidegino ar bandė tai padaryti dar keli žmonės. Nors ir buvo numalšintas jaunimo pasipriešinimas, tačiau laisvės šauksmas nuvilnijo, laukdamas progos vėl būti išgirstas, o R. Kalanta tapo išsilaisvinimo iš sovietinio režimo simboliu.
Nuotr. VDKM ir VDU A.Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro
