Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui pratęsti užsieniečių perkėlimo įgyvendinimo terminą nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 gruodžio 31 d.
2015 metais, į Europą plūstelėjus didžiuliams pabėgėlių srautams, tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių buvo susitarta dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo kvotų ir dėl pagalbos nuo migracijos srautų labiausiai kenčiančioms trečiosioms šalims. Vadovaudamasi ES Tarybos 2015 metais priimtais sprendimais, Lietuva įsipareigojo perkelti 1 077 užsieniečius, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Įgyvendindama prisiimtus įsipareigojimus, Lietuva perkėlė 499 asmenis, kurie pabėgo iš savo kilmės valstybių, tokių kaip Sirija, Irakas, Eritrėja, Afganistanas, dėl ten vykusių ginkluotų konfliktų ar gresiančio persekiojimo.
Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad ES migracijos politika visų pirma turėtų būti grindžiama stipria išorės sienų apsauga bei glaudesniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis. Be to, turėtų būti užtikrinta veiksminga migrantų grąžinimo politika ir kova su neteisėtu migrantų gabenimu, kuriamos piktnaudžiavimui atsparios prieglobsčio taisyklės bei teisėti migracijos keliai į ES.
„Migracijos valdymas tebėra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria ES. Lietuva palankiai vertina Naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą ir mano, kad tai itin paskatins diskusijas ir subalansuotų sprendimų paiešką“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė. – „Manome, kad valstybėms narėms, patiriančioms neproporcingą migracijos naštą, parama turėtų būti teikiama laiku ir efektyviai, tačiau būdai, kuriais kitos valstybės narės prisidėtų prie šios naštos mažinimo, turėtų būti lankstūs.“
Įgyvendindama prisiimtus įsipareigojimus, šiuo metu Lietuva tęsia užsieniečių perkėlimo iš Italijos, Graikijos, Sirijos, Etiopijos ir Maltos procedūrinius veiksmus. Užsieniečių perkėlimo įgyvendinimas yra finansuojamas iš ES Prieglobsčio migracijos ir integracijos fondo.
