Modernizuodama kariuomenę ir įsigydama ginkluotę ir techniką Lietuva daugiausiai bendradarbiauja su savo strateginiais partneriais JAV ir Vokietija. Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. Eurų. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir padidintas gynybos biudžetas iki 2,52 proc. BVP paspartino krašto apsaugos sistemos įsigijimų procesą. Artimiausiu metu planuojama sudaryti sutartis ir pradėti įsigijimų procedūras su kiekviena iš šių šalių dar už daugiau nei po 1 mlrd. eurų iki 2027 m.
„Jau įgyvendinus ir įgyvendinant krašto apsaugos modernizavimo programą Lietuvos kariuomenės galimybės bus vis didesnės, kaip ir šalies apginamumas. Paraleliai, žinoma, bus plečiamas ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje. Artimiausiais mėnesiais bus ir konkretūs sprendimai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš strateginių partnerių įsigyjama įranga sudaro Lietuvos kariuomenės modernizacijos pagrindą: stiprinami kariuomenės manevro ir ugnies galios, oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo, prieštankinės kovos, karinės žvalgybos, logistiniai bei karinės medicinos pajėgumai.
Vystydama svarbiausią modernizacijos prioritetą – Sausumos pajėgų manevro ir ugnies galios stiprinimui – Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Šiam tikslui perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir įgyvendinamas savaeigių haubicų „PzH2000“ projektas.
Be vykstančio pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.
Vokietija išlieka pagrindine partnere ir stiprinant Lietuvos kariuomenės logistinius gebėjimus – įsigyjamos reikalingos transportavimo platformos. Artimiausiu metu bus pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas.
Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos „Javelin“, kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, šarvuoti visureigiai, bepiločiai.
Modernizuojant Lietuvos kariuomenę kitos svarbios partnerės yra Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Italija ir kitos NATO bei ES šalys. Oro gynyba plėtojama iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos pagrindu. Ši sistema, jos integravimas ir tolesnė plėtra išlieka centrine pajėgumo vystymo ašimi.
Modernizuodama kariuomenę ir įsigydama ginkluotę ir techniką Lietuva daugiausiai bendradarbiauja su savo strateginiais partneriais JAV ir Vokietija. Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. Eurų. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir padidintas gynybos biudžetas iki 2,52 proc. BVP paspartino krašto apsaugos sistemos įsigijimų procesą. Artimiausiu metu planuojama sudaryti sutartis ir pradėti įsigijimų procedūras su kiekviena iš šių šalių dar už daugiau nei po 1 mlrd. eurų iki 2027 m.
„Jau įgyvendinus ir įgyvendinant krašto apsaugos modernizavimo programą Lietuvos kariuomenės galimybės bus vis didesnės, kaip ir šalies apginamumas. Paraleliai, žinoma, bus plečiamas ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje. Artimiausiais mėnesiais bus ir konkretūs sprendimai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš strateginių partnerių įsigyjama įranga sudaro Lietuvos kariuomenės modernizacijos pagrindą: stiprinami kariuomenės manevro ir ugnies galios, oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo, prieštankinės kovos, karinės žvalgybos, logistiniai bei karinės medicinos pajėgumai.
Vystydama svarbiausią modernizacijos prioritetą – Sausumos pajėgų manevro ir ugnies galios stiprinimui – Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Šiam tikslui perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir įgyvendinamas savaeigių haubicų „PzH2000“ projektas.
Be vykstančio pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.
Vokietija išlieka pagrindine partnere ir stiprinant Lietuvos kariuomenės logistinius gebėjimus – įsigyjamos reikalingos transportavimo platformos. Artimiausiu metu bus pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas.
Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos „Javelin“, kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, šarvuoti visureigiai, bepiločiai.
Modernizuojant Lietuvos kariuomenę kitos svarbios partnerės yra Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Italija ir kitos NATO bei ES šalys. Oro gynyba plėtojama iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos pagrindu. Ši sistema, jos integravimas ir tolesnė plėtra išlieka centrine pajėgumo vystymo ašimi.
