Rugpjūčio 3 d. sinoptikai pranašavo saulėtą vasaros dieną, o Anykščių regioninis parkas kvietė į Medžių lajų take organizuojamą Šeimos dieną. Anykščių rajono socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centro bendruomenė nusprendė paieškoti nuotykių ir naujų patyrimų Anykščių šilelyje.
Gausiai susibūrę ir gerai nusiteikę, surasti naujų iškylos potyrių vykome pramoginiu traukinuku. Vieniems tai buvo jau išbandyta smagi patirtis, kiti gi vaikai džiaugėsi, kad pirmą kartą džiaugsmingai skriejant miško keliuku, jų skruostus rausvino švelnus vėjelio kutenimas. Vaikams visada smalsu eiti naujų atradimų keliu, tačiau, kai esi laukiamas tų, kurie gali daug ką papasakoti, daug ką parodyti, yra ypač įdomu.
Buvome maloniai nustebinti Lajų tako darbuotojų dėmesiu, jų gebėjimu sudominti mažuosius lankytojus įvairiais padavimais ir mitais apie Puntuko akmenį, Šventosios upę, Karalienės liūną, šventuosius ąžuolus ir kitus Anykščių šilelyje esančius žemės turtus. Labai įdomu buvo susipažinti su įvairių medžių pavadinimais, jų savybėmis, sakmėmis ir posakiais apie juos. Svarstėme apie žmogui naudingą miško poveikį ir žmogaus teigiamą ir neigiamą veiklą miške. Išvykos metu mus lydėjo gidės Daivos įdomūs pasakojimai apie įvairių vabzdžių, paukštelių ir kitų miško gyventojų ypatumus, bandėme įsiminti įvairių dydžių ir aukščių rekordinius skaičius, pamatyti, paliesti, pakvėpinti ir paskanauti kitus Anykščių šilelio dovanojamus stebuklus.
Tikras savęs išbandymas mūsų laukė kylant į aukščiausią apžvalgos bokšto aikštelę, bet atsivėręs nuostabaus Šventosios upės slėnių ir pamiškių grožis buvo kaip puikus apdovanojimas drąsiausiems. Pasigrožėję bekraščių tolių užburiančiais vaizdais, leidomės į apžvalgos bokšto papėdę. Miško glėbyje ant minkštos vejos linksmai leidome laiką žaisdami lauko žaidimus, leisdami į medžių viršūnes kilti milžiniškiems muilo burbulams, savo meninius gebėjimus atskleisti kūrybinėse dirbtuvėlėse.
Ir visą iškilos laiką jautėme Anykščių regioninio parko darbuotojų dėmesį ir šypsenas. Šypsojomės ir mes! Grįžtant namo mūsų linksmas klegesys ir dainelių aidas pamiškėmis skambėjo garsiau už traukinuko puškavimą. Ir nesvarbu, kad po smagiai praleisto laiko kojose jautėsi šioks toks nuovargis. Viską atpirko įdomiai kartu praleistas laikas ir džiugi bendrystė šimtamečių pušų pavėsy.
Vilma Kazlovienė
Šaltinis: Nyksciai
