Karas Ukrainoje
Vasario 2 d. minimos Grabnyčios, dar vadinamos Žvakinių švente, Perkūno diena. Šią dieną bus atsisveikinama su šventinėmis dekoracijomis miesto centre.
Na, o apie tai, kaip minima vasario 2-oji, pasiskaityti vėl kviečia mūsų etnografė Regina Stumburienė.
Pavasario švenčių ciklas žiloje senovėje prasidėdavo vasario mėnesį, kai imdavo atšilti (sniegas pasitraukdavo nuo medžių, nuo stogo prilašėdavo tiek, kad galėdavo atsigerti gaidys…). Senieji vasario mėn. pavadinimai – Ragutis, Kovinis, Pridėtinis. Vasario 2 d. – Grabnyčios – Perkūno diena, Gromnica, Gramnyčia, Latvijoje – tai Vėjo diena, o JAV ir Kanadoje – Švilpiko diena.
GRABNYČIA – antrasis po Pusiaužiemio laiptelis pavasario link. Tądien šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. Šventinamos ir graudulinės žvakės. Vaikai jas nešasi eidami pirmosios Komunijos, jos deginamos prie mirštančiojo per šermenis, mirties metines.
Žmonės tikėjo, kad Graudulinė žvakė atginanti ir perkūnijos grėsmę, galinti nukreipti audringus debesis, išvaikyti blogas dvasias, pašalinti ligas, apsaugoti pasėlius nuo krušų, pagerinti derlių ir t.t. Pradedant statyti trobą, gabaliuką žvakės dėdavo į statomo namo pamatus arba paslėpdavo pirmajam vainike, laikydavo tvartuose ar kituose trobesiuose, degindavo audrų metu.
Bitininkai į naują avilį įdėdavo sukryžiavę du graudulinės gabaliukus, „kad velnias spiečiaus neišvestų“. Būsimuosius metus, jų orus bei derlių atspėdavo ir pagal šios dienos orą. Jei diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą būsiančios vešlios pievos ir daug gero šieno.
Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Tik vaikams negalima varveklių daužyti – linai suguls. Kaimo žmonių pasakymu ir „gaidys po lašais nuo stogo jau gali atsigerti“, ir „gryčių nebereikia šildyt“, ir „duona po rėčiu nesušąla“…
Parengta pagal P. Dundulienę ir J. Blažiūną.
Šaltinis: Nyksciai
