Valdas Adamkus – žmogus, kurio gyvenimas ir laikysena peržengia politinių kadencijų ribas. Jis – vienas iš nedaugelio Lietuvos vadovų, kurio moralinis autoritetas išliko nepakitęs ir pasitraukus iš aktyvios politikos. Tam, kad suprastumėme šio žmogaus ištvermę, ilgaamžiškumą, etinę laikyseną ir gebėjimą burti, verta atsigręžti ne tik į jo diplomatinius pasiekimus ar kovą už laisvę išeivijoje. Išskirtinį pokalbį prezidentas pradeda nuo temos apie vieną jam svarbiausių vietų – stadioną.
Orios pergalės ir pralaimėjimai
Sportas V. Adamkui nebuvo tik laisvalaikio užsiėmimas. Tai buvo terpė, kurioje formavosi jo valia, disciplinos pojūtis ir gyvenimo filosofija. Pradėjęs sportuoti būdamas dvylikos, jis ilgainiui suprato, kad tai – daugiau nei fizinis aktyvumas.
„Kartais pagalvoju, kad aš turbūt niekur kitur tiek daug laiko nepraleidau, kiek stadione. Buvo tik šeima, mokykla ir stadionas – niekas kitas neegzistavo“, – sako prezidentas.
Būtent ten, sporto aikštelėse, jis mokėsi komandinės dvasios, atkaklumo ir gebėjimo priimti pergales ne mažiau oriai nei pralaimėjimus.
Išeivijoje sportas jam tapo ne tik saviugdos priemone, bet ir vienu svarbiausių būdų išlaikyti tautinę tapatybę. Būdamas vienas iš Pavergtųjų tautų olimpiados dalyvių, V. Adamkus laimėjo net du aukso medalius – tai buvo ne tik sportinis laimėjimas, bet ir lietuvybės pergalė. Jis prisimena: „Tenai pajutome, ką reiškia lietuvybė, ką reiškia išlaikyti tautines tradicijas. Tai buvo jungiančioji grandis į ateitį.“
Būtent šis glaudus ryšys tarp sporto ir pilietinės savivokos lydėjo V. Adamkų visą gyvenimą. Net tapęs prezidentu, jis niekada neatsiribojo nuo aktyvaus gyvenimo būdo – tiek asmeniniu pavyzdžiu, tiek valstybiniu požiūriu skatino fizinį aktyvumą kaip pilnaverčio gyvenimo dalį.
Apie tai, kokią reikšmę sportas turėjo jo paties gyvenime, prezidentas pasidalino interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro atstovu Pauliumi Bakanausku. Pokalbis vyko artėjant dešimtajai sporto ir meno šventei „Adamkiada“, tačiau turinys prasiplėtė ir iki to, kaip sportas augina žmogų, universitetą, bendruomenes ir tautą.
Vertybės, siejamos su prezidento vardu
Gilus prezidento ryšys su sportu ir VDU – tiek asmeninis, tiek tautinis – tapo pagrindu tam, kad Vytauto Didžiojo universiteto sporto centrui buvo suteiktas jo vardas. Tai ne tik pagarbos ženklas, bet ir atsakomybė šio centro bendruomenei. Svarbu paminėti, kad prezidentas 1989 metais Valdas Adamkus dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą ir yra VDU Atkūrimo tarybos garbės narys. 2001 m. gruodžio 18 d. Valdui Adamkui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. 2010-2020 m. Valdas Adamkus buvo Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos pirmininkas.
Anot V. Adamkaus, sporto centras, vadinamas jo vardu, turi nešti su tuo vardu susijusias vertybes: lygiavertis dėmesys profesionaliam ir mėgėjiškam sportui, kuris skatina augimą ir tautinę bendrystę.
„Man atrodo svarbu greta sporto profesionalų skatinti ir mėgėjišką pomėgį, kuris dažnai pasireiškia labiau nei profesionalumas. Sutinku, kad profesionalizmas visose gyvenimo srityse turi reikšmę – jis išliks ir ateityje. Bet tuo pačiu turime palaikyti ir tą ideologinį mėgėjiško sporto pamatą, kuris, sakyčiau, yra viena iš auklėjimo ir net tautinių grupių išlaikymo formų“, – sako V. Adamkus.
Šiandien šis sporto centras yra viena moderniausių sporto infrastruktūrų Lietuvoje ir pažangiausia Baltijos šalyse, kalbant apie paskirtį studentų sportui. Čia treniruojasi tiek VDU studentai, tiek aukščiausio lygio sportininkai. 2024 m. čia treniravosi net trys iš aštuonių Paryžius olimpinėse „3×3“ krepšinio rungtyse dalyvavusių komandų: Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Šalia įvairių sporto šakų atstovų treniruočių, čia vyksta tiek futbolo, krepšinio, tinklinio ar net beisbolo varžybos, o išlaikant dėmesį ir mėgėjiškam sportui – čia suorganizuotos ir mokykloms skirtos kvadrato varžybos, kuriose kartu su mokiniais varžėsi žymūs VDU studentai.
Sporto centro suteikiamų sąlygų rezultatas – VDU praėjusiais metais buvo penketuke daugiausiai sportinių apdovanojimų pelniusių universitetų Europoje. Regione – yra nepralenkiami. Tiek šiemet, tiek praėjusiais metais Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos universitetus vienijančiose žaidynėse SELL, VDU atstovai buvo pirmi pagal iškovotus medalius.
„Šio centro atidarymas sudaro galimybę tobulėti, telktis ir išlaikyti tradicijas. Manau, kad tai yra vienas stipriausių asmenybės, tautybės ir bendruomeniškumo junginių“, – kalbėjo V. Adamkus.
Universitetinis sportas – terpė asmenybės ugdymui
Paklaustas apie universitetinį sportą JAV ir Lietuvoje prezidentas pabrėžė, kad šiandien vis daugiau dėmesio skiriama rezultatams, o tai pakeičia pačią sporto esmę.
„Sportas, kuris dabar yra universitetuose ar už jų ribų, mano akimis žiūrint yra grynai profesionalus. To mėgėjiško atspalvio, kuris buvo mano augimo metais, dabar beveik nelikę“, – sakė V. Adamkus.
Toks profesionalizmas, anot prezidento, reikalingas, tačiau neturėtų būti vienintelis kelias. Sportas turi išlikti ir kaip kasdienis žmogaus augimo instrumentas – be spaudimo, be komercijos, bet su aiškia vidine verte.
„Jeigu esi talentingas – tai daryk pinigus. Tai man truputį nepriimtina, nes aš išaugau visai kitoje sportinėje dvasioje“, – kalbėjo V. Adamkus.
Prezidento įsitikinimu, universitetai turi ne tik galimybę, bet ir atsakomybę sudaryti sąlygas mėgėjiškam sportui – kaip prieinamai, visiems atvirai veiklai, kuri kuria bendruomeniškumą, formuoja charakterį ir padeda studentams rasti balansą tarp proto, kūno ir vertybių.
Paklaustas, ar universitetai turėtų aktyviau skatinti mėgėjišką sportą, Prezidentas atsakė trumpai, bet užtikrintai: „Taip, jokios abejonės.“
Ne tik šventė – tradicijos tęstinumas
Šiemet, birželio 7 dieną, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyks ir kasmetinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“. Ji švenčia jau dešimtmetį, suburdama ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo globotų mokyklų mokinius iš visos Lietuvos. Tai unikali platforma, kurioje jaunieji talentai gali atsiskleisti ne tik sporto varžybose, bet ir meninėse veiklose.
Prezidentui ši šventė – daugiau nei renginys. Tai būdas pratęsti idėjas, kuriomis jis tiki, kuomet kalbame apie sportą: ugdymas, tautinį sąmoningumas, jaunimo traukos pozityviems veiklos laukams skatinimas.
„Tai yra pagrindas toms idėjoms, apie kurias kalbėjomės. Tikiu, kad šitos olimpiados bus trauka jaunimui ir toliau, plačiąja prasme, jungtis, tobulėti ir išlaikyti lietuvišką dvasią“, – sakė V. Adamkus.
Paklaustas apie „Adamkiados“ svarbą regionų vaikams, prezidentas pasidžiaugė tuo, jog renginys tapo vienijančiu reiškiniu, gebančiu suburti įvairius sluoksnius į bendrą veiklą.
„Tai yra savotiškas apsijungimas įvairių gyvenimo sluoksnių. Ar tai kaimas, ar miestelis, ar didmiestis – pagrindinis tikslas vis tiek išlieka tas pats: tobulėti, išlaikyti bendruomenę“, – kalbėjo prezidentas.
Palinkėjimas visai sporto bendruomenei
Šiame pokalbyje prezidentas V. Adamkus ne kartą akcentavo mėgėjiško sporto svarbą – tokio sporto, kuris ugdo žmogų ne vien fizine prasme, bet ir kaip asmenybę, bendruomenės narį, pilietį. Jo akimis, būtent mėgėjiškas sportas, grįstas bendryste ir savanorišku įsitraukimu, turi galią formuoti žmonių charakterius, stiprinti tautinį sąmoningumą ir ugdyti atsakomybės jausmą.
Puikiai šį požiūrį iliustruoja prezidento kreipimasis į VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro bendruomenę – žmones, kuriems ši vieta jau tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi: „Linkiu, kad būtų sportas – mėgėjiškas sportas. Kad jis ugdytų asmenybes, burtų jaunimą ir toliau tarnautų tobulėjimui.“
Tai – ne vien palinkėjimas. Tai kryptis, kurią prezidentas mato kaip sporto Lietuvoje misiją. Sportas turi būti prieinamas, gyvas, augantis kartu su žmogumi. Ne tik kaip treniruotė, bet kaip kasdienė forma, kurioje vystosi valia, pagarba, ištvermė ir sąmoningumas.
Toks sportas, koks padėjo užaugti prezidento asmenybei. Toks sportas, kurio jis šiandien linki visai sporto bendruomenei ir ateities kartoms.
Pilną interviu galite pamatyti čia:
Šaltinis: Nyksciai
