Valdantieji liberalai, konservatoriai ir „Laisvės“ partija bando be diskusijų „prastumti“ mokesčių reformą, kuri ženkliai pablogins ir net diskriminuos dalį verslo subjektų. Todėl 54 Lietuvoje veikiančių ir veiklą vykdančių asociacijų pasirašė bendrą kreipimąsi dėl LR Seime svarstomos mokesčių reformos. Jame akcentuojama, kad pasirašiusios organizacijos vieningai nepritaria Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimui ir prašo platesnės diskusijos dėl teisingos, tačiau kartu ir efektyvios mokestinės sistemos, su suinteresuotais mokesčių mokėtojais.
Tai stiprus ir pirmas toks Lietuvos istorijoje 54 skirtingas veiklas vykdančių ir vienijančių organizacijų (bendrai liečiančių apie pusę milijono subjektų) sutelktas signalas politikams, teigia kreipimąsi Advokatūros vardu pasirašęs Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
„Tokia bendra pozicija tapo būtina po to, kai reformos kūrėjai ignoravo ir neatsižvelgė nė į vieną iš virš 140 teiktų visuomeninių organizacijų, asociacijų pasiūlymų dėl būsimos mokesčių reformos. Tai itin svarbus ženklios ir atsakingos bendruomenės dalies pareiškimas išrinktiems politikams, kad atliekama reforma yra žalinga investiciniam klimatui, pakenks Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, yra diskriminuojanti ir neatitinka teisėtų lūkesčių bei ES vertybių. Vis dar turime vilties, kad po šio kreipimosi vis tik bus išgirsti tiek ekspertų, tiek ir pačių mokesčių mokėtojų argumentai iš gausios bendruomenės, kuri ir sukuria pridėtinę vertę valstybės vystymesi. Norime konstruktyvaus ir argumentų kalba vykdomos diskusijos, o ne monologo, kuriame vyrauja nepagarba mokesčių mokėtojams, epitetai ar net asmeniškumai“, – teigė M. Kukaitis.
Kreipimesi organizacijos rašo, kad toks, koks dabar planuojamas pajamų apmokestinimas palies praktiškai visus asmenis, kurie bet kokią dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu, tarp kurių – žurnalistai, autoriai, vertėjai, mokslininkai konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavežėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, mokslininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai. Akcentuojama, kad mokesčiai augs net ir tiems asmenims, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 20 tūkst. Eur pajamų per metus (mažiau nei 1660 Eur per mėn.). Augant kainų lygiui, lengvatinės apmokestinimo sąlygos (mokestinis kreditas) apsaugos vis mažesnę dalį asmenų nuo padidintų mokesčių.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokesčių didinimui pasirinktas dar ir itin nepalankus laikas – geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas vis dar nesumažėjęs, be to, svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos ekonomikos žengimą į techninę recesiją.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko, tik š.m. birželį gauti praėjusių metų GPM mokėjimo duomenys, tą tik patvirtinta.
„Gauti VMI duomenys apie deklaruotas pajamas iš individualios veikos rodo, kad jos per 3 metus sumažėjo 51 proc. ir dar negrįžo net į buvusį 2020 metų lygį. Jei 2020 m. tokių deklaruotų pajamų buvo beveik 2,230 mlrd. eurų, tai 2021 ir 2022 m. atitinkamai iš individualios veiklos deklaruota tik 1,019 ir 1,123 mlrd. eurų. Tačiau per pastaruosius penkerius metus kainų indeksas padidėjo keliolika kartų, metinė infliacija – dešimtis kartų, VDU – 55,22 proc., o gyventojų, deklaravusių daugiau nei 0 eurų pajamų iš individualios veiklos, nuo 2020 m. sumažėjo 27 proc. Drastiškai augant mokestinei naštai, manytume, kad žlugdoma individuali veikla, ji diskriminuojama, gali lemti šešėlinės ekonomikos augimą, asmenų pasirinkimą mokesčius mokėti kitose valstybėse, taip išvengiant mokestinės naštos augimo. Prašome atviros ir geranoriškos diskusijos visų suinteresuotų pusių, kad priimti pakeitimai neatneštų priešingo efekto: daugiau žalos, nei naudos efektyviai mokestinei sistemai“, – sako Mindaugas Kukaitis.
Ieva Paliliūnienė, Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene
Šaltinis: Nyksciai
