„Ant kalno būta plačiai pagarsėjusios vaiduoklių vietos.
Netgi vykdant žemės reformą, neatsirado norinčiųjų gauti žemę ten, kur esąs šitas kalnas“, – dar vieną unikalią aplinkybę atskleidė archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.
Vadinasi, pats piliakalnis – neliestas žemdirbių plūgų (retenybė!) ir galimai išsaugojęs turtingiausią kultūrinį sluoksnį, istorinius lobynus, kurių nėra tyręs nė vienas mokslininkas.
Toks yra Kretingos rajone vakarais tirštos Tenžės upės slėnių miglos glostomas Nagarbos piliakalnis.
Kosmosas ir įsčios
Istoriniai faktai apie Nagarbos (Negarbos) piliakalnį yra šykštūs, bet konkretūs: Mėguvos žemės kuršių pilis „Nebarge“ pirmą kartą paminėta Pietų Kuršo dalybų akte 1253 m. balandžio 4 d.
Šis piliakalnis (kartu su Senosios Impilties piliakalniu Kretingos rajone) yra vienas iš kelių visose kuršių žemėse, kuris išlaikė nesuardytą unikalią savo struktūrą. Dauguma piliakalnių primena supiltą aukštą kalną, o čia – tarsi amfiteatras.
Apie 50 m skersmens aikštelę žiedu juosia vientisas, galingas, aukštas (3-7 metrų aukščio) gynybinis pylimas, kurio bendras ilgis – apie ketvirtis kilometro. Kitaip tariant, šio išskirtinio archeologinio paminklo forma primena dubenį, todėl vietiniai piliakalnį praminė Bliūdkalniu.
Įdubęs, apjuostas apie 40 m pločio ties pagrindu ir 6-25 m pločio viršuje pylimu, objektas atrodo toks keistas, jog susilaukė įvairiausių savo kilmės interpretacijų.
„Istuorėškā pagal dabartėnius mokslus išētom, kad če onkstiau īr bovės pėlekalnis. Bet…
Ka pradedo mėslītė, kāp žmuonis so luopėtuoms ė arkliū vežėmės galiejė tuoki kalna supėltė, nikāp negalio soprastė, kāp tas galietė ivīktė.
Je anėi būtom dėrbė ė so dabartėniems mašinuoms, ekskavatuorēs, kažėn a anėms būtom pavīkė par vėsus metus sopeltė tuoki dėdėli kalna.
Aš kartās pamėslėjo, ka kažkumet, dėdėlē senē, če galietė būtė nokrėtės kuoks meteuorīts“, – žemaičių tarme 2009 m. išleistame žurnale „Žemaičių žemė“ rašė Jūzaps Neverausks.
Ne ką mažiau intriguoja ir paties piliakalnio (pilies) pavadinimo kilmės versijos. Nors XIII a. dokumente užrašyta „Nebarge“, ilgainiui paplito Nagarbos pavadinimas.
Vienų tyrinėtojų svarstymu, jis kilęs iš kuršių arba prūsų kalbos ir reiškia „ant kalno“ („na garbis“) esančią gyvenvietę.
Yra ir egzotiškesnė versija: rašoma, jog „na garba“ tai pačiai, kaip ir baltų kalbos, indoeuropiečių šeimai priklausančia sanskrito kalba reiškia „įsčios“. Piliakalnio forma kai kam išties gali asocijuotis su moters įsčiomis…
Tačiau nuo XIV a. į kuršių žemes atsikraustę ir jas apgyvendinę (bei asimiliavęsi su kuršiais) žemaičiai labiau linkę kalną vadinti negarbingu „Negarbos“ vardu. Ir ne be pagrindo.
Nelinksmų istorijų apie piliakalnį, kurio nenorėjo imti joks žemdirbys, esama tiek, jog gali bliūdais semti…