Užimtumo politika Lietuvoje turi suteikti gyventojams kuo daugiau galimybių grįžti į darbo rinką, o ne kurti situaciją, kai socialinė parama tampa ilgalaike alternatyva darbui. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) perspėja, kad nuo birželio įsigaliosianti nauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta tvarka gali susilpninti gyventojų motyvaciją dirbti ir apriboti savivaldybių galimybes taikyti veiksmingas užimtumo priemones.
Šiuo metu nedirbantiems asmenims, siekiantiems gauti socialinę pašalpą, siūlomos dvi galimybės: dalyvauti valstybinėje Užimtumo didinimo programoje arba konkrečios savivaldybės siūlymu atlikti visuomenei naudingą veiklą. Tačiau įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, šiems gyventojams pasiūlyti dalyvauti programoje taps privaloma.
Tuo tarpu dėl nepakankamo finansavimo Užimtumo didinimo programoje vietų užtenka tik trečdaliui visų nedirbančių asmenų. Likusiai didžiajai daliai savivaldybės galėtų pasiūlyti visuomenei naudingą veiklą, tačiau naujoji tvarka to neleis. Visi į programą nepatekę gyventojai automatiškai taps socialinės pašalpos gavėjais.
„Taip kuriamas uždaras ratas – nedirbančiajam nesuteikiama nei galimybė, nei motyvacija keisti situaciją. Jis ir toliau gauna pašalpą, o socialinės problemos ir bendruomenių nepasitenkinimas tik gilėja,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.
Todėl LSA valdyba gegužės 19 d. priėmė sprendimą kreiptis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas ragindama palikti teisę savivaldybių administracijoms išsaugoti galimybę lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą.
Savivaldybės pabrėžia, kad dėl riboto vietų skaičiaus Užimtumo didinimo programoje (pavyzdžiui, Anykščių rajone programoje gali dalyvauti tik 120 iš maždaug 1800 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, Zarasų rajone – 98 iš panašaus skaičiaus gyventojų), visuomenei naudinga veikla daugeliui gyventojų iki šiol buvo vienintelė alternatyva, kurią buvo galima pasiūlyti.
„Finansinė parama darbo neturintiems žmonėms yra reikalinga, tačiau vien išmokos problemos neišsprendžia. Nedarbas sukelia sunkias socialines ir psichologines pasekmes, todėl privalome suteikti realias galimybes keisti situaciją. Visuomenei naudinga veikla – tai ne tik darbas bendruomenės labui, bet ir galimybė žmonėms išlaikyti įgūdžius, socialinius ryšius bei motyvaciją. Turime sudaryti sąlygas gyventojams prisiimti atsakomybę ir savo pastangomis prisidėti prie visuomenės gerovės. Tik taip galime kurti stiprią ir socialiai teisingą savivaldybę,“ – sako Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
Tai, kad visuomenei naudinga veikla yra veiksminga, patvirtina ir tiesiogiai su darbo neturinčiais gyventojais kasdien susiduriantys savivaldybių specialistai bei seniūnai.
„Matome realius pokyčius – atlikdami visuomenei naudingą veiklą gyventojai įgauna ir ugdo praktinius darbo įgūdžius, socialinę atsakomybę, kyla jų motyvacija integruotis į darbo rinką, plečiasi socialinių ryšių laukas, mažėja atskirtis. Džiugu stebėti, kaip keičiasi šių žmonių požiūris, pasitikėjimas savo jėgomis,“ – sako Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas.
Visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima įvairius aplinkos tvarkymo darbus, pagalbą mokyklose, bibliotekose, globos namuose ar savivaldybių administracijose. Savivaldybių duomenimis, ši veikla iki šiol buvo taikoma gana plačiai: pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybėje visuomenei naudingoje veikloje 2025 metais dalyvavo net 951 gyventojas, Zarasų rajone – 433, Jurbarko rajone – 427, Kupiškio rajone – 320, Skuodo rajone – 167.
*****
LSA valdyboje buvo taip pat aptartas universalios paskirties požeminės infrastruktūros kūrimo klausimas. Siūlymą kurti tokią infrastruktūrą, kuria būtų galima naudotis tiek taikos metu, tiek rengiantis krizinėms situacijoms, rezoliucija priėmė LSA narių atstovų suvažiavimas balandžio 16 d. ir kreipėsi į Vyriausybę, Krašto, Vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijas dėl galimybių vystyti šią idėją.
Su aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku bei laikinai einančiu Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pareigas Dovydu Petraška merai aptarė NŽT funkcijų perdavimą savivaldybėms nuo 2027 metų.
Kitų metų pradžioje savivaldybėms patikėjimo teise bus perduota valstybinė žemė kaimo teritorijose, iš viso – daugiau kaip 800 tūkstančių hektarų. Tai – jau kelerius metus Lietuvoje vykdomos žemės reformos dalis.
Savivaldybėms taip pat bus perduotos su šios žemės valdymu susijusios NŽT funkcijos, tarp kurių – žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo organizavimas ir įgyvendinimo koordinavimas, valstybinės žemės nuoma, valstybinės žemės panauda, valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionų organizavimas, sutikimų statyti statinius išdavimas, sutikimų subnuomoti, perleisti nuomos teisę, įkeisti žemės sklypo nuomos teisę išdavimas, žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentų rengimas, servitutų nustatymas sandoriu ir administraciniu aktu, nekilnojamojo turto kadastro sprendimai ir kitos.
Kartu su šiomis funkcijomis savivaldybėms bus perduoti ir 166 NŽT etatai bei funkcijų vykdymui reikalingas turtas.
Valdybos nariai taip pat diskutavo aktualiais pakuočių sektoriaus klausimais. Nuo rugpjūčio 12 d. įsigaliojus naujajam Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo reglamentui, prie naujų reikalavimų turės prisitaikyti tiek verslo sektorius, tiek savivaldybės. Pagrindiniai savivaldybėms reglamente suformuluoti uždaviniai – vieningas pakuočių konteinerių ženklinimas, vieningos piktogramos ir vieninga rūšiavimo sistema visoje valstybėje.
Ruošiantis įgyvendinti naująjį reglamentą, išryškėjo jau kuris laikas kylantys savivaldybių nesutarimai su pakuočių tvarkymo organizacijomis bei klausimai dėl skirtingų pakuočių atliekų tvarkymo įkainių savivaldybėse ar nepakankamo organizacijų finansavimo švietimui ar infrastruktūros plėtrai.
Merams buvo pristatytas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos siūlomo memorandumo, kuriame ketinama nustatyti tam tikrus įsipareigojimai šio sektoriaus dalyviams, tame tarpe ir savivaldybėms, idėja.