Kelių mėnesių atlyginimui prilygstančios santaupos ir laiku apmokamos sąskaitos leidžia manyti, kad žmogus turi tvirtą finansinį pagrindą po kojomis. Vis dėlto toks stabilumo įspūdis gali būti apgaulingas. Sumažėjus pajamoms, išaugus išlaidoms ar susidūrus su didesne įsipareigojimų našta, finansinė situacija gali greitai pasikeisti. Tad finansinį atsparumą lemia ne vien sukauptos santaupos – ne mažiau svarbu, kokią pajamų dalį jau „suvalgo“ finansiniai įsipareigojimai, kiek laisvės lieka netikėtoms situacijoms ir kaip asmuo sugeba į jas reaguoti.
Ekspertai pabrėžia, kad vien sukaupta suma banko sąskaitoje saugumo neužtikrina. Ne mažiau svarbu gebėti planuoti, realistiškai vertinti savo galimybes, padidėjus pajamoms neskubėti didinti išlaidų ir turėti aiškų veiksmų planą, kaip elgtis pasikeitus finansinėms aplinkybėms.
Santaupos – tik viena finansinio atsparumo dalis
Sukauptas rezervas gali suteikti saugumo jausmą. Tačiau skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė sako, jog vertinant savo finansinę padėtį svarbu matyti ne tik sąskaitos likutį, bet ir visą visumą.
„Žmogus gali turėti santaupų, tačiau kartu gali turėti ir daug ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Tokiu atveju nemaža pajamų dalis kiekvieną mėnesį jau būna paskirstyta paskolų įmokoms, būstui ar kitoms būtinoms išlaidoms. Todėl net ir solidus rezervas sumažėjus pajamoms gali išsekti greičiau, nei tikėtasi“, – sako ekspertė.
Anot jos, svarbu vertinti ne tik santaupų dydį, bet ir aiškiai suprasti esamą finansinę situaciją: pajamas, būtinąsias išlaidas, turimus įsipareigojimus ir laisvai disponuojamų lėšų dalį. Biudžeto planavimas padeda ne tik kontroliuoti išlaidas, bet ir suprasti, kurių iš jų būtų galima laikinai atsisakyti.
„Vien santaupų eilutė neatskleidžia finansinio atsparumo. Ta pati suma vienam žmogui gali būti kelių mėnesių, o kitam – tik kelių savaičių rezervas. Todėl svarbu vertinti ne tik sukauptą sumą, bet ir tai, kiek laiko ji padėtų išsilaikyti sumažėjus ar netekus pajamų“, – sako G. Štuopė.
Didesnės pajamos nereiškia daugiau saugumo
Atsparumą lemia ne vien pajamų dydis, bet ir tai, kaip jos paskirstomos. Pasak „Vivus Finance“ vadovės, augančios pajamos stiprina finansinį pagrindą tik tuomet, kai bent dalis papildomų lėšų lieka neišleista. Tačiau jei kartu su uždarbiu auga ir kasdienės išlaidos, tuomet didesnės pajamos nesuteikia daugiau finansinio saugumo.
„Prie didesnių pajamų greitai priprantame, todėl jos neretai virsta ir didesnėmis išlaidomis. Tuomet atrodo, jog finansiškai jaučiamės saugesni, tačiau reali galimybė atlaikyti netikėtumus nebūtinai didėja, mat papildomos lėšos nukreipiamos naujiems poreikiams finansuoti. Dėl to bent dalį papildomų pajamų reikėtų skirti ne išlaidoms, o nukreipti tikslingai – sumažinti turimus įsipareigojimus ar papildyti nenumatytoms išlaidoms skirtą rezervą“, – sako G. Štuopė.
Ji prideda, jog finansinį atsparumą mažina ir neapgalvotai prisiimami nauji įsipareigojimai. Nors viena mėnesio įmoka gali atrodyti nedidelė, tačiau bendra įsipareigojimų našta riboja galimybes reaguoti pasikeitus finansinei situacijai. Todėl net ir pradėjus uždirbti daugiau, naujus įsipareigojimus verta vertinti atsargiai.
Veiksmų planas – būtinas
Net ir atsakingai valdant asmeninius finansus neįmanoma numatyti visų aplinkybių. Netikėtai gali pasikeisti situacija darbe, šeimos poreikiai, sveikatos būklė ar bendra ekonominė aplinka. Todėl viena svarbiausių finansinio atsparumo dalių – iš anksto apgalvotas veiksmų planas.
„Toks planas padeda iš anksto pasiruošti galimiems pokyčiams ir sudėtingoje situacijoje išvengti skubotų sprendimų. Jame verta numatyti, kokių išlaidų pirmiausia būtų galima atsisakyti, kiek laiko pavyktų vykdyti turimus įsipareigojimus sumažėjus pajamoms ir kokių alternatyvių pajamų šaltinių būtų galima ieškoti. Taip pat svarbu žinoti, kur kreiptis, jei dėl pasikeitusios situacijos taptų sunkiau laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus“, – pataria G. Štuopė.
Tiesa, toks planas neturėtų apsiriboti vien išlaidų mažinimu. Naudinga iš anksto įvertinti ir galimybes bent iš dalies atkurti sumažėjusias pajamas – pasitelkti turimus įgūdžius papildomai veiklai, laikinai padidinti darbo krūvį ar prireikus persiorientuoti darbo rinkoje. Daugiau pasirinkimų suteikia ir nuolat atnaujinamos profesinės žinios bei gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.
Pasak ekspertės, iš anksto apgalvoti veiksmai padeda stiprinti finansinį atsparumą. Kuo daugiau skirtingų atramų žmogus turi, tuo geriau jis pasirengęs netikėtiems pokyčiams.
Šaltinis: Nyksciai