2023 m. Nobelio fizikos premija buvo bendrai įteikta Pierre’ui Agostini, Ferencui Krauszui ir Anne L’Huillier už darbą stebint elektronus. Anderso Wiklundo/EPA-EFE nuotr
Spalio 3 d. (UPI) – Mokslininkų trijulė laimėjo Nobelio premija fizikoje antradienį už jų eksperimentus, kurie leido stebėti elektronus.
Švedijos karališkoji mokslų akademija apdovanotas prizu Pierre’ui Agostini iš Ohajo valstijos universiteto, Ferencui Krauszui iš Maksas Plankas Kvantinės optikos institutui Vokietijoje ir Anne L’Huiller iš Švedijos Lundo universiteto už eksperimentus, kurie leido žmogui pažvelgti į vidų ir tyrinėti elektronus atomų ir molekulių viduje.
Trys mokslininkai pademonstravo būdus, kaip sukurti itin trumpus šviesos impulsus, kurie gali būti naudojami greitiems elektronų judėjimo ar energijos keitimo procesams matuoti.
„Greitai judantys įvykiai susilieja vienas į kitą, kai juos suvokia žmonės, kaip ir filmas, susidedantis iš nejudančių vaizdų, suvokiamas kaip nuolatinis judėjimas“, – sakoma akademijos pranešime.
„Laureatų eksperimentai sukūrė tokius trumpus šviesos impulsus, kad jie matuojami atosekundėmis, taip parodydami, kad šie impulsai gali būti naudojami atomų ir molekulių viduje vykstančių procesų vaizdams pateikti.
L’Huillier 1987 m. atrado, kad infraraudonųjų spindulių lazerio šviesos perdavimas tauriosiomis dujomis sukelia skirtingus šviesos atspalvius, kurių kiekvienas turi tam tikrą skaičių ciklų kiekvienam lazerio šviesos ciklui.
Sąveika tarp lazerio šviesos ir dujose esančių atomų suteikė elektronams papildomos energijos, kuri vėliau buvo išspinduliuojama kaip šviesa ir buvo eksperimento pagrindas.
Po daugiau nei 20 metų, 2001 m., Agostoni ir Krauszas abu siekė generuoti greitus impulsus, o Agostini tyrinėjo eilę nuoseklių šviesos impulsų, kurių kiekvienas impulsas truko tik 250 attosekundžių, o Krauszas stengėsi išskirti vieną šviesos impulsą, trukusį 650 atosekundžių.
„Dabar galime atverti duris į elektronų pasaulį“, – pirmininkė Eva Olsson Nobelio komitetas už fiziką. „Atosekundinė fizika leidžia suprasti elektronų valdomus mechanizmus. Kitas žingsnis bus jų panaudojimas.”
Akademija teigė, kad elektronikoje svarbu suprasti ir kontroliuoti, kaip elektronai elgiasi medžiagoje. Attosekundiniai impulsai taip pat gali būti naudojami skirtingoms molekulėms identifikuoti, pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje.
