Tai normalu!

Ar pastebėjote, kad žmogui pasakius „Tai normalu“ toliau jis gali pliurpti bet kokius kliedesius ir marazmus? Plius dar įtikinėdamas jus, jog taip galvoja ar daro visi.

Kas apskritai yra „norma“? Pamėginkime išsiaiškinti.

Žvelgiant iš lingvistikos pozicijų, norma yra tam tikra dauguma. Tai, kas būdinga daugumai žmonių.

O ką daryti, jei dauguma žmonių rūko? Tai irgi norma? O jeigu dauguma paauglių pradeda lytinį gyvenimą nuo 14-16 metų? Norma? Arba mikroskopinės pensijos?

Mano manymu, vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kas yra norma, nėra.

O kai kalbėdamas su jumis žmogus sako, jog „tai normalu“, iš tikrųjų jis sako štai ką“

• „Aš taip manau“;

• „Aš taip noriu“;

• „Pas mane taip visada būna“;

• „Kitaip aš negaliu/bijau“.

Kitaip sakant, kalbėdamas apie normą, žmogus užmaskuotai kalba apie savo asmeninę poziciją, asmeninį požiūrį. Jam neužtenka drąsos, proto ar sąmoningumo atvirai pareikšti, jog tai – jo asmeninė pozicija ir jis tą pozicija, tas pažiūras, tuos įsitikinimus priskiria visiems aplinkiniams žmonėms.

Dėl to turėkite galvoje, kad jei žmogus kalba apie normą, jis visada kalba apie save ir tai visiškai nereiškia, kad toji norma būdinga vieniems. Tai to žmogaus norma.

Draugystėje, šeimoje svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo normą. Ir labai svarbu nebrukti per prievartą kitam žmogui savo pažiūrų, argumentuojant, jog tai „norma“, „taip galvoja ir daro visi“.

Pas tave – „taip“, o pas mane kitaip. Ir šitą skirtingumą, nepanašumą būtina suprasti ir priimti. Kad bendravimas būtų harmoningas, labai svarbu įtraukti į savo leksikoną vieną labai paprastą frazę: „Pas mane viskas štai taip“, „Aš suprantu šį dalyką štai taip“, „Man normalu štai taip“.

Pamėginkite pasikalbėti su žmogumi, priimdami jo „normą“ ir visa tai, kuo ta norma skiriasi nuo jūsų normos. Leiskite jam būti kitokiu. Savimi. Priimkite jo poziciją.

Ir kai jūsų bendravimas bus grindžiamas būtent tokiu principu, patys pamatysite, kaip tasai bendravimas pasikeis, kaip pagerės bendravimo kokybė.

At teko pastebėti, kaip klysta jūsų artimieji arba draugai, kalbėdami apie savo normas, neįvardindami jų kaip savų? O paskui dar nuoširdžiai stebisi, kad tos normos laikosi ne visi?

Šaltinis