Suomijos parlamentarai balsavo už stojimą į NATO

Suomijos parlamentas trečiadienį didžiule balsų dauguma nubalsavo už Šiaurės šalies stojimą į NATO, taip priartėdamas prie to, kad taptų karinio aljanso nare, o Suomijos prezidentui Sauli Niinistö per tris mėnesius pasirašyti įstatymo projektą. Failas John Angelillo/UPI nuotrauka | Licencijos nuotrauka

kovo 1 d. (UPI) — Suomijos parlamentas trečiadienį didžiule balsų dauguma nubalsavo už šios Šiaurės šalies stojimą į NATO, taip žengdamas žingsnį arčiau tapimo karinio aljanso nare.

suomių Parlamentas balsavo 184 prieš 7 prieš prisijungti prie aljanso, o tik keletas kairiųjų pažiūrų narių balsavo prieš rezoliuciją.

Šalies įstatymų leidėjai balsavo išnagrinėję Suomijos užsienio reikalų komiteto ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad narystė NATO sumažintų karinę grėsmę šaliai, kurioje gyvena 5,5 mln.

Suomijos prezidentas Sauli Niinistö dar turi pasirašyti, o tai laikoma formalumu. Tačiau dėl balsavimo N. Niinistö turi pasirašyti tris mėnesius, o tai reiškia, kad šaliai gali nepavykti judėti į priekį kartu su savo Šiaurės kaimyne Švedija.

Kad Suomija prisijungtų prie 74 metų karinio aljanso, visos 30 esamų NATO narių reikia balsuoti už.

Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasakė, kad atėjo laikas pripažinti tiek Suomija, tiek Švedija į aljansą.

„Mano nuosekli pozicija buvo ir išlieka, kad atėjo laikas ratifikuoti Suomiją ir Švediją ir padaryti jas visateise mūsų aljanso narėmis“, – tuomet sakė Stoltenbergas.

Praėjusiais metais paskelbusios savo ketinimus po Rusijos invazijos į Ukrainą, abi šalys panaikino ginklų eksporto apribojimus ir sugriežtino įstatymus dėl terorizmo.

Jų paraiškos tebenagrinėjamos.

Nė viena šalis negali prisijungti prie NATO be visiškos narystės paramos.

Praėjusią savaitę Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas paskelbė apie poreikį daugiau derybų, kol bus patvirtintos bet kurios šalies paraiškos NATO.

Viso proceso metu Rusija tvirtai laikėsi priešinosi žingsniuiteigdamas, kad tai destabilizuotų regioną ir pareikalautų privalomų karinių veiksmų.

Rusija ir Suomija turi 832 mylių ilgio sieną.

Atrodo, kad Suomijos kelias turi mažiau kliūčių nei kaimyninei Švedijai.

Iš pradžių palaikęs abi šalis, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė Turkija blokuos Švedijos įėjimąpo protestų prieš musulmonus Stokholme.

Demonstracijas organizavo Danijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Rasmusas Paludanas ir, kaip pranešama, remia Kurdistano darbininkų partiją arba PKK.

Protestuotojai sudegino Koraną ir prie Turkijos ambasados ​​pakabino Erdogano atvaizdą.

Tada Turkija išdėstė tam tikras sąlygas, kurias Švedija turi įvykdyti, kad gautų Turkijos paramą stoti į NATO. Į sąrašą įtrauktas draudimas žmonėms dalyvauti PKK.

Turkijos ir Suomijos bei Švedijos derybas planuojama atnaujinti kovo 9 d.