Vyresnio amžiaus gyventojai išlieka viena pažeidžiamiausių finansinių sukčių taikinių grupių. Jie dažniau atsiliepia į nepažįstamų numerių skambučius, įsitraukia į pokalbius ir neskuba nutraukti įtartino bendravimo. Pasak „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, sukčiai puikiai išnaudoja vyresnių žmonių pasitikėjimą ir norą bendradarbiauti, todėl apie finansinį saugumą svarbu kalbėti ne tik su senjorais, bet ir jų artimaisiais.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažniau pasitiki skambinančiuoju ir neskuba suabejoti jo tapatybe. Sukčiai tuo naudojasi – jie siekia kuo ilgiau išlaikyti žmogų pokalbyje, sukelti skubos jausmą ir neleisti ramiai įvertinti situacijos. Todėl labai svarbu apie tokias situacijas kalbėtis su tėvais ir seneliais dar prieš joms įvykstant“, – sako M. Kutkaitis.
Sukčiai moko senjorus, ką sakyti bankui
Pastaruoju metu bankas vis dažniau susiduria su atvejais, kai sukčiai ne tik įtikina žmones atlikti pervedimus, bet ir iš anksto nurodo, ką pasakoti banko darbuotojams. Aukoms pateikiamos konkrečios instrukcijos, kaip paaiškinti planuojamus mokėjimus ar pinigų pervedimus, kad bankui nekiltų įtarimų.
„Pastebime situacijų, kai klientai, paveikti sukčių spaudimo, bankui pasakoja beveik identiškas istorijas – neva perka butą užsienyje, finansuoja artimųjų būsto remontą ar įsigyja automobilį iš užsienio pardavėjo. Tokie pasakojimai dažnai būna sukčių iš anksto parengtas scenarijus. Kartais sukčiai būna perėmę ir visą bendravimą su klientu, todėl atvykęs į banką žmogus net nesupranta, kad jo vardu jau buvo teikti atsakymai ar kita informacija“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Anot jo, tokios situacijos rodo, kad sukčių tikslas – ne tik išvilioti pinigus, bet ir paversti auką savo plano dalimi.
Svarbiausia iš anksto susitarti, kaip elgtis
Ekspertas pabrėžia, kad svarbu ne tik papasakoti vyresnio amžiaus artimiesiems apie dažniausiai pasitaikančias sukčiavimo schemas, bet ir iš anksto susitarti, kaip elgtis sulaukus netikėto skambučio, SMS žinutės ar elektroninio laiško.
„Sukčiai nuo pirmųjų pokalbio sekundžių stengiasi sukurti įspūdį, kad veikti reikia nedelsiant – praneša apie tariamai pavogtus pinigus, įtartinas operacijas ar siūlo neva išskirtinę investavimo galimybę. Tokiose situacijose svarbiausia neskubėti. Geriausias sprendimas – nedelsiant nutraukti pokalbį ir prieš priimant bet kokį sprendimą pasitarti su artimaisiais arba pačiam susisiekti su banku oficialiais jo kontaktais“, – pataria M. Kutkaitis.
Taip pat itin svarbu vyresnio amžiaus žmonėms reguliariai priminti pagrindines saugaus naudojimosi banko paslaugomis taisykles – niekam neatskleisti PIN kodo ar prisijungimo duomenų, neskubėti tvirtinti mokėjimų ir visuomet atidžiai perskaityti, kokį veiksmą prašo atlikti „Smart-ID“ ar kita autentifikavimo priemonė. Ypač atsargiai reikėtų vertinti skambučius ir nepažįstamų ar užsienio numerių.
Sukčiai pirmiausia taikosi į emocijas
M. Kutkaitis akcentuoja, kad didžiausias sukčių ginklas – emocinis spaudimas. Jie siekia sukelti baimę, nerimą ar skubos jausmą, kad žmogus nespėtų kritiškai įvertinti situacijos.
„Ne vienas sukčių apgautas žmogus vėliau pasakoja tarsi jautęsis „hipnozėje“ – svarbiausia atrodė kuo greičiau išspręsti tariamą problemą. Būtent todėl sukčiai stengiasi izoliuoti žmogų nuo artimųjų ir nepalikti laiko su kuo nors pasitarti“, – pasakoja ekspertas.
Pasak jo, artimieji turėtų atkreipti dėmesį, jei vyresnio amžiaus šeimos narys staiga tampa uždaresnis, nerimastingas ar vengia kalbėti apie finansinius reikalus. Pastebėjus tokį elgesį svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai.
„Geriausia apsauga nuo sukčių – atviras bendravimas šeimoje. Jei tėvai ar seneliai žino, kad kilus bent menkiausiai abejonei pirmiausia reikia paskambinti artimiesiems arba bankui, tikimybė tapti sukčių auka gerokai sumažėja“, – pabrėžia M. Kutkaitis
