Kalėdiniais papuošimais jau lapkritį dekoruotos parduotuvės primena, kad laikas pradėti galvoti apie šventines dovanas. Didžiojo lapkričio išpardavimo – juodojo penktadienio, kibernetinio pirmadienio – metu jų ieško penktadalis gyventojų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. SEB banko ekspertai pastebi, kad šiuo laikotarpiu internete, kur dovanų ieško daugiau negu pusė gyventojų, ypač suaktyvėja ne tik tikri pardavėjai, bet ir apsimetėliai sukčiai.
„Prieš šventes, kai gyventojai dažniau naudojasi siuntų tarnybų paslaugomis ir laukia pranešimų apie įsigytas prekes, suaktyvėja ir sukčiai. Tad labai kritiškai vertinkite SMS žinutes, kuriose jūsų prašo patikslinti ar įvesti asmeninius duomenis (prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių slaptažodžius), kad gautumėte užsisakytą prekę. Per šventinę prekybą, kad ir kaip norisi kuo greičiau įsigyti akyse tirpstančias prekes už labai gerą kainą, sprendimus verta priimti lėtai, įsitikinus, kad jų pardavėjas yra patikimas“, – sako Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.
SEB banko duomenimis, paskutiniais metų mėnesiais atsiskaitymų internete skaičius vidutiniškai didėja 15–20 procentų. Panašiai suaktyvėja ir finansiniai sukčiai.
„Gyventojai sumoka pinigus už dovanas, tačiau jų taip niekada ir nesulaukia, tariamiems pardavėjams ar kurjeriams atskleidžia interneto banko prisijungimo ar mokėjimų kortelių duomenis“, – dažniausias sukčių taktikas vardija D. Uosytė.
Kaip atpažinti elektroninės parduotuvės klastotę?
Itin maža kaina – sūris spąstuose
Mažos kainos patraukia dėmesį. Tai žino ne tik prekybininkai, bet ir sukčiai. Taigi, jei pardavėjas siūlo neįprastai dideles nuolaidas, tikėtina, kad tai sukčius siekia sukurti įtampą ir priversti priimti greitą sprendimą pirkti. Todėl prieš perkant verta paieškoti, kiek tokios pat prekės kainuoja kitose parduotuvėse. Jei kitur kainos smarkiai didesnės, tai signalas sunerimti, ar elektroninė parduotuvė išties tikra.
Apkreipkite dėmesį į adresą
Elektroninių parduotuvių adresai turi būti be klaidų ar įtarimą keliančių simbolių. Jeigu į elektroninę parduotuvę patekote iš paieškos sistemos ar per reklaminį skydelį, viršutiniame naršyklės langelyje patikrinkite adresą.
Prekybininkų, kurie rūpinasi savo pirkėjų saugumu, elektroninių parduotuvių adresas prasideda raidėmis https:// ir žymimas spynos piktograma. Spustelėję šią piktogramą, rasite informaciją apie svetainės nustatymus, sertifikato galiojimą, svetainėje naudojamus slapukus ir kt.
Parduotuvių sukūrimo laiką galima patikrinti naudojantis „Google Transparency Report“ arba „UrlVoid.com“ puslapiais.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai sukčiai gali padirbti ir sertifikato piktogramą. Todėl elektroninių parduotuvę geriausia patikrinti ir kitai būdais, kuriuos vardijame toliau.
Nepasikliaukite žinomu vardu
Sukčiai dažnai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais patikimais pavadinimais. Tad svarbu, ar žinomo prekės ženklo pavadinime nėra klaidų, įtarimą keliančių ženklų, simbolių. Pavyzdžiui, pastebėsite, kad pavadinime praleistos ar vietomis sukeistos raidės, tarkim, „Adiads“ vietoj „Adidas“.
Ar nurodyti kontaktai?
Patikimi pardavėjai elektroninėse parduotuvėse nurodo savo kontaktus. Su jais paprasta susisiekti elektroniniu paštu, socialiniais tinklais ar telefonu.
Be to, patikimose parduotuvėse lengva surasti ir pardavėjo rekvizitus. Paieškos sistemose nesunkiai rasite įmonės kodą ir jis bei elektroninės parduotuvės veiklos sritis turėtų sutapti. Pavyzdžiui, jeigu ketinate pirkti rūbų elektroninėje parduotuvėje, o patikrinus per paieškos sistemas paaiškėja, kad įmonės kodas priklauso automobilių remonto dirbtuvei, tikėtina, kad sukčiai bus pasinaudoję įmonės, nieko nežinančios apie duomenų pasisavinimą, kodu.
Skaitykite atsiliepimus
Kitų pirkėjų atsiliepimai gali suteikti naudingos informacijos, tad verta jų paieškoti ir atidžiai išstudijuoti. Tikrinkite atsiliepimus keliuose skirtinguose šaltiniuose, pačioje parduotuvėje po prekių nuotraukomis, socialiniuose tinkluose, specialiose apžvalgų svetainėse, pavyzdžiui, „Trustpilot“.
Jeigu atsiliepimų iš viso nėra arba jie kelia įtarimų, o parduotuvė sukurta vos prieš kelias dienas ar savaites, tai yra svarbus įspėjimo požymis. Dažniausiai parduotuvių klastotės aktyvios iki trijų mėnesių, nes per šį laiką, atsakingos institucijos, gavusios vartotojų skundus, imasi veiksmų.
Pravers antivirusinė programa
Atnaujinta interneto naršyklė ir įdiegta antivirusinė sistema taip pat gali įspėti, kad vienoje ar kitoje elektroninėje parduotuvėje naršyti nėra saugu. Jeigu naršant ekrane pasirodo užrašas „Not secure“ (nesaugu), iš karto parduotuvės langą užverkite.
Mokėkite patikimais būdais
Mokėti už prekes internete saugiausia jau žinomais ir ne kartą išbandytais būdais, pavyzdžiui, naudojantis elektroninės bankininkystės sistema, „Apple Pay“, „Google Pay“ programėlėmis.
Jei pardavėjas atsiunčia nuorodą, kur prašo įvesti mokėjimo kortelės ar interneto banko duomenis ar asmens kodą ir atsiskaityti už prekę, bėkite nuo tokio kuo toliau. Taip tikrai nenupirksite jokių dovanų, tik prarasite pinigus.
Susikurkite atskirą sąskaitą apsipirkti internete. Nesvarbu, kokį mokėjimo būdą naudojate, patartina laikyti tik reikiamą ar šiek tiek didesnę pinigų sumą sąskaitoje, iš kurios atsiskaitote pirkdami.
Praneškite apie elektroninės parduotuvės klastotę
Jei turite įtarimų dėl netikrų interneto svetainių, fiktyvių elektroninių laiškų, SMS žinučių, praneškite apie juos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (cert@nksc.lt), kreipkitės į policiją telefonu 112 arba Lietuvos policijos nauja priemone – virtualiu patruliu socialiniame tinkle „Facebook“ ar e. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.
