Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių 6 teisės aktų pakeitimai, kurie sudaro teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje sukeliant mažiau konfliktų. Sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams, nustatytos aiškesnės saugomų teritorijų steigimo ir kompensavimo procedūros. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nuo šiol įgaliota įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politiką šalies mastu.
Įteisinta, kad privačios saugomos vietovės gali būti nustatomos žemės savininko valia ten, kur valstybės ar savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų nėra. Tai bus daroma apsaugos sutartimi tarp privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti.
Taip pat supaprastintas apsaugos sutarčių sudarymas tais atvejais, kai esamose saugomose teritorijose reikia užtikrinti tinkamą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugą „Natura 2000” teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas. Nebelieka reikalavimo, kad prieš sudarant tokią apsaugos sutartį būtina parengti vietovės gamtotvarkos planą.
Numatyta buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose proceso pabaiga. Prašymus buvusiai sodybai saugomose teritorijose atstatyti bus galima teikti tik iki 2028 m. sausio 1 d., vėliau tokios galimybės nebeliks.
Nustatyta, kad prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas žemės savininkai turės būti informuojami individualiai. Iki šiol tai buvo atliekama tik nacionalinių saugomų teritorijų steigimo atveju.
Patikslinus kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką, žemės savininkams nepriklausomai nuo to, kada buvo įsteigta saugoma teritorija, sudarytos galimybės ir toliau gauti kompensaciją už veiklos apribojimus žemės sklype. Skaičiuojant kasmetines kompensacijas privataus miško savininkams bus taikoma mažiausia 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojama palūkanų norma, kuri užtikrins minimalų kasmetinės kompensacijos dydį. Numatoma kompensuoti ir miškotvarkos projektų, reikalingų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, parengimo išlaidas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir saugomų teritorijų direkcijų kompetencija biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politikos įgyvendinime išplečiama dalykiniu ir teritoriniu aspektu: šios įstaigos įgyvendins ne tik saugomų teritorijų politiką, bet visos šalies mastu rūpinsis biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo praktiniais klausimais.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais sudarytos sąlygos ir laisvesniam rezervatų lankymui, atsižvelgus į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis. Jų lankymo tvarką ir terminus uogavimo ir grybavimo, mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais nustatys atskirų valstybinių gamtinių rezervatų nuostatai, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai. Pavyzdžiui, ar lankytis galima laisvai, ar tik lydint saugomų teritorijų direkcijos specialistui, ar tik tam tikru metu ir pan.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, įteisinta žaliosios infrastruktūros sąvoka, paaiškinta jos koncepcijos sąveiką su gamtinio karkaso sistema, išdėstytos jos esminės funkcijos ir tikslai.
Kartu su Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais įsigaliojo Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinių augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Augalų nacionalinių genetinių išteklių ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.
