Atėjus svečiams namuose ar restorane, visas dėmesys pirmiausia krinta į bendrą stalo serviruotę.
Kad stalo serviravimas būtų tinkamas, svarbu laikytis tam tikrų protokolo taisyklių. Nepriklausomai nuo to koks stalas serviruojas: apvalus ar stačiakampis, kėdės statomos ne per toli viena nuo kitos, kad tarp jų nesunkiai galėtų prieiti padavėjas. Tarpas tarp dviejų kėdžių centrų turi būti ne didesnis kaip 60-70 cm, kad lengvai susikalbėtų svečiai.
Nuostata, kad šventiniam stalui tinka tik balta staltiesė, balti indai ar sidabras, jau senų seniausiai paseno. Puikiai atrodys pastelinių tonų staltiesė, ryški brodo ar net juoda, viskas priklauso nuo stiliaus pojūčio. Gražiau atrodo, kai staltiesė siekia stalo apačią arba bent jau nuo kraštų nuleista 40-50 cm.
Paprastesnėms vaišėms staltiesė nebūtina, pakanka užtiesti stalo takelį ar servetėles/padėkliukus po lėkštėmis.
Servetėlės pagal protokolą 50×50 cm turi būti tokios pat medžiagos, kaip ir staltiesė. Kitu atveju servetėlės gali būti popierinės ar medžiagą imituojančio audinio. Servetėlė dedama serviruojamos vietos centre ant pagrindinės lėkštės, kairėje pusėje ant duonos lėkštelės arba, jei užkandis bus patiekiamas porcijomis, prie šakučių.
Lankstomos tik kvadrato formos servetėlės. Lanktymo būdas priklauso nuo servetėlės medžiagos. Lininės ar poliesterio servetėlės yra minkštos, todėl lankstomos kuo papraščiau. Medvilninės servetėlės turi būti standžios, iškrakmolintos, kad jas išlanksčius būtų galima pastatyti. Servetėlės lankstinio kraštas nuo stalo krašto turi būti nutolęs mažiausiai 3 cm. Kartais servetėlės susukamos ir įdedamos į stiklinę. Popierinės servetėlės, jeigu tai furšetinis stalas, dedamos į specialius laikiklius ar stiklinaites stalo viduryje arba iš kraštų.
Lėkštės ir įrankiai ant stalo dedami viena eile taip, kad didelės plokščios lėkštės kraštas būtų bent per 2 cm nuo stalo krašto. Didelė plokščia ir užkandinė lėkštė viena ant kitos iškarto nededamos.
Iš kairės pusės virš šakučių dedama lėkštelė duonai su atitinkamu peiliu sviestui.
Šakutės dedamos iš kairės lėkštės pusės: arčiau lėkštės krašto dedama karštam patiekalui skirta šakutė, toliau – šalto užkandžio šakutė. Šakutė austrėms dedama dantukais į virštų iš dešinės lygiagrečiai su peiliais.
Peiliai dedam iš dėšinės lėkštės krašto ir ne daugiau kaip trys, ašmenimis į lėkštės pusę. Didžiausias peilis ir šakutė skirti pagrindiniam karštam patiekalui, mažesni užkandžiams. Žuvis valgoma specialiu plačiu peiliu ir šakute su keturiais dantukai bei plačia įpjova per vidurį.
Šaukštas dedamas iš dešinės prie užkandinių peilių.
Taurės turi būti kiekvienos rūšies gėrimui atskiros, bet ne daugiau kaip trys ar keturios. Taurės statomos iš kairės į dešinę nuo peilių, sekančiai: taurė vandeniui, taurės raudonajam ir baltąjąm vynui ir pasirinktinai, taurė šampanui ar taurelė degtinei.
Desertiniai įrankiai dedami virš lėkštės, jie gai būti skirtingi, priklausomai, koks bus desertas: šaukštelis, šakutė ar šakutė su peiliuku, kurio ašmenys atsukami į lėkštę. Jie nebūtinai turi derėti prie kitų stalo įrankių.
Stalo įrankiai sulygiuojami pagal kotų galus. Ant stalo dedami ne daugiau kaip trys įrankių komplektai. Jeigu yra daugiau pateikalų, jiems įrankiai atnešami vėliau.
Kaip žinoti, kuriuos įrankius ir kokia tvarka imti? Galioja labai paprasta taisyklė: pirmiausia imami toliausiai nuo lėkštės esantys įrankiai.
Oficialiam pobūviui labiausiai dera sidabriniai ar paauksuoti įrankiai iš to pačio komplekto.
Jeigu svečias kairiarankis, tuome jis paprašo padavėjo arba pats sukeičia stalo įrankius, lėkšteles, taures vietomis.
Stalo indai, įrankiai, taurės turi būti tarpusavyje suderinti, bent jau pagal spalvą.
Gėlės ir žvakės sukuria jaukią, pakilią ir šventišką atmosferą.
Gėlės turi derėti prie staltiesės, o jų aromatas nenustelbti maisto. Gėlių vazos turi būti arba aukštos, arba visai žemos, kad sėdintieji galėtų vieni kitus matyti ir netrukdytų bendrauti. Vaza neturėtų būti aukštenė, nei puse puoštės, geriausias santykis 5/3.
Žvakidės derinamos prie serviruotės. Nedideliam stalui tinkamiausios paprastesnės, vienašakės žvakidės: stiklinės, medinės, metalinės, marmurinės arba cilindinės žvakės tiesiog padėtos ant stiklinės, tam skirtos lėkštelės. Žvakių spalva priklauso nuo šventės iškilmingumo, bei visos kuriamos šventės stilistokos, spalvų tematikos. Žvadikės gali būti dedamos ne tik ant stalo, bet iš ant desertinio staliuko, židinio atbrailos ar fotosesijos kampelio.
Pobūvio valgiaraštis ne tik maisto ir gėrimų sąrašas, kartu tai ir suvenyras, priminsiantis smagų šventės laiką. Stalo kortelės ir valgiaraštis turi būti vienodo dizaino, kad išlaikyti vienodą stilistiką.
Šaltinis: https://stalostudija.lt/
