Apleista sporto bazė Smiltynėje jau seniai kelia nerimą tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams, sklinda gandai, gal šį išskirtinėje vietoje esantį objektą norima parduoti.
Nors kalbų apie jos atgaivinimą būta ne kartą, realūs darbai taip ir neprasidėjo. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus patikina – šis objektas nėra užmirštas, jo likimas sprendžiamas platesniame miesto sporto infrastruktūros kontekste.
Ruošiasi konkursui
„Vienas iš šio komplekso pastatų yra kultūros paveldo objektas. Sporto bazių valdymo centrui yra patikėta sutvarkyti šį kompleksą. Šiuo metu yra rengiami atitinkami projektai, tvarkomi dokumentai“, – sakė „Vakarų ekspresui“ A. Vaitkus.
Meras atskleidė, kad jau ruošiama techninė užduotis projektui, o rangovo konkursą planuojama skelbti dar šiais metais.
„Kokie bus pateikti architektūriniai sprendimai, dabar atsakyti negalėčiau, bet siekis yra sutvarkyti tris esamus sporto bazės pastatus, o ketvirtąjį, esantį šiaurinėje dalyje, rekonstruoti padidinant jo plotą“, – planais dalijosi meras.
Anot A. Vaitkaus, svarstomos įvairios galimos veiklos visame komplekse, įskaitant ir šalia esančio buvusio tualeto pastato pritaikymą.
„Visi šie objektai yra tarpusavyje sietini, o jų panaudojimo galimybės – pakankamai plačios ir įvairios“, – pabrėžė pašnekovas.
Problema didesnė
Meras akcentavo, kad Smiltynės sporto bazės ateities negalima spręsti atsietai nuo bendros apgailėtinos sporto infrastruktūros būklės mieste.
„Apleista ne tik lankininkų sporto bazė. Taip pat itin blogos būklės yra dviračių trekas, lengvosios atletikos maniežas. Visų jų likimą reikia spręsti kartu ir tam reikalingos didžiulės lėšos“, – aiškino meras.
„Yra daug minčių, pavyzdžiui, uždarius dabartinį maniežą, statyti daugiafunkcę salę dviračių treko teritorijoje.
Sporto infrastruktūra mieste, mano akimis žiūrint, visų pirma turėtų vystytis ir būti atstatyta prie mokymo įstaigų”, – teigė A. Vaitkus, kritikuodamas nacionalinę politiką, kuri, įvedusi tris fizinio lavinimo pamokas per savaitę, nepasirūpino, kur vaikai galėtų sportuoti.
Dėl to, pasak jo, sporto salėse vienu metu grūdasi po dvi ar tris klases, o sporto kokybė tik prastėja.
Parduoti neketina
Meras pripažino, kad galutinis atsakymas, kokia veikla ateityje bus vykdoma pastatų komplekse Smiltynės g. 13, dar nėra rastas.
„Negaliu atsakyti čia ir dabar, nes nėra atlikti visi namų darbai, aiškiai įvardinant, ką mes iš to objekto norime gauti“, – sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, būtina atsižvelgti į jau susiformavusias sporto Smiltynėje tradicijas.
„Čia vyksta tokie renginiai kaip “Gintarinė jūrmylė”, treniruojasi lankininkai. Diskusijose svarstyta galimybė įrengti aikšteles tinkliniui ir kitoms sporto šakoms. Taip pat buvo keltos idėjos apie svečių namus su maitinimo paslaugomis ar pirtininkų tradicijų atgaivinimą.
Šios veiklos man labiau sietinos su privačiu verslu ir galbūt dalį tos teritorijos ateityje galėtumėme išnuomoti verslininkams, kurie ir atliktų tuos darbus”, – svarstė meras.
Paklaustas, ar neplanuojama komplekso parduoti aukcione, kad nereikėtų sukti galvos dėl investicijų, meras atsakė griežtai ir nedviprasmiškai: „Miesto briliantais mes nesišvaistom.“
Tikslas – įveiklinti
Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro, kuriam patikėtas šis objektas, vadovė Inga Česnakienė taip paantrino merui: „Privati sodyba šioje vietoje neįmanoma pagal detalųjį planą. Mūsų požiūriu, ten tikrai turėtų būti sporto, reabilitacijos ir sveikatinimosi bazė.
Mes tokios vietos už jokius pinigus nenusipirksime, o juk ji yra didžiulis mūsų pranašumas prieš visos Lietuvos sporto bendruomenę – įvairių sporto šakų atstovai ten mielai važiuotų, o mano tikslas būtų ją įveiklinti ištisus metus.
Gal po stogu galėtų atsirasti sporto salė, vieta nedidelėms konferencijoms, seminarams. Ir kad būtų prieinama miestiečiams, pavyzdžiui, persikėlusiems į Smiltynę pasportuoti: jie galėtų naudotis daiktadėžėmis, dušais.
Yra ir daugiau minčių, bet joms išgryninti dar reikia diskusijų. Yra skirtos lėšos techniniam projektui rengti, priešprojektiniai pasiūlymai šiuo metu aptarinėjami, derinami.”
VERTYBĖ
Vertingiausias lankininkų sporto bazės komplekso Smiltynėje statinys – apie 1870 m. pastatytas kopų prižiūrėtojo (girininkijos) namas. Jo architektūra pasižymi Vokietijos racionaliosios srovės (materialistil) raiška. Kopų prižiūrėtojo sodyboje būta trijų pastatų. Du ūkiniai pastatai neišliko, o administracinis-gyvenamasis namas yra registruota kultūros paveldo vertybė. 1887-1912 m. kopų prižiūrėtojo pareigas ėjo ir šiame name gyveno Augustas Rudolphas Schiweckas su šeima. Įdomi istorijos datalė, kad kopų prižiūrėtojo dukra Gerda Schiweck (1900-1998 m.), būdama 11 metų, tapo skulptoriaus Alfredo Künne mūza, šiam kuriant Taravos Anikės skulptūrą. Pasakojama, kad įkvėpimas skulptorių aplankė kelte. Vieną rytą šis išvydo besikeliančią iš savo namų Smiltynėje į mokyklą uostamiestyje dailią, ilgakasę mergaitę. Būtent ji vėliau ir pozavo. Tuo nesunku įsitikinti pasižiūrėjus į bene vienintelę viešai žinomą Gerdos vaikystės nuotrauką. Paminklas Simonui Dachui, kuris sukūrė daina virtusį eilėraštį „Taravos Anikė“, su garsiąja skulptūrėle buvo pastatytas 1912 m. Per Antrąjį pasaulinį karą jis mįslingai dingo. Klaipėdos krašto patriotų dėka 1989 m. lapkričio 18 d. Teatro aikštėje buvo atidengta tiksli Anikės skulptūros kopija, senamiestį puošianti iki šiol.
