Klientų ir partnerių nemokumo problema verslams šiandien kelia vis daugiau nerimo ir rūpesčių. Dėl pandemijos susikaupusi įmonių skola šiandien jau įvardijama prioritetiniu verslo rūpesčiu – nepaisant išskirtinės fiskalinės paramos Europoje, aukštos rizikos įmonių sparčiai daugėja.
Skaičiuojama, jog atsiskaitymai iš užsienio partnerių šiandien vėluoja vidutiniškai 3-6 mėn., o prognozės dėl bendro verslo įsiskolinimo masto pasaulyje siekia nuo 15 iki 30%, priklausomai nuo sektoriaus. Lietuvos įmonės jau pirmosios pandemijos metu pajuto pirmuosius signalus, o šiandien stringantys atsiskaitymai ne tik šalies viduje, bet ir su užsienio partneriais, jau tapo aiškiu įrodymu, kad šiandien neapsaugojus savo verslo rytoj jau gali būti per vėlu.
Verslams, kuriuos pasiekia informacija apie, neva, gerėjančią verslo įmonių ekonominę būklę visas iliuzijas išsklaido šiandienos Europos šalių statistika. Vokietijoje, kuri iki šiol su krize tvarkėsi sėkmingiau nei dauguma kitų Europos šalių, prognozuojama, kad nemokumas iki kitų metų pirmojo ketvirčio išaugs daugiau nei 35%. Prancūzijoje skolos auga didžiausiu tempu, maždaug pusė mažų ir vidutinių Prancūzijos ir Italijos įmonių nerimauja dėl bankroto. Žinant tai, jog vidutiniškai 10% Europos ir 13% Lietuvos imonių gaunamų mokėjimų yra tarptautiniai, skolų bangos dėl nemokių užsienio partnerių jau galime tikėtis artimiausiu metu.
Situacija šalies viduje taip pat daugiau nei akivaizdi – šiandien 342 mln. Eur parama nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms vis dar palaiko verslų gyvybingumą, tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui laukiamas bankrotų augimas. Prognozės dėl nemokių įmonių Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo 12 iki 30%, priklausomai nuo sektoriaus. Sudėtingiausia situacija šiandien viešojo maitinimo ir turizmo įstaigose, padidinta rizika dėl vėlavimo atsiskaityti fiksuojama ir statybų, transporto, prekybos ir paslaugų sektoriuose.
Situaciją apsunkina ir tai, jog Lietuvos bendrovės rekordiškai daug eksporto prekių užsienio partneriams parduoda su atidėjimu – jei dalis šių partnerių bankrutuotų, lėšų Lietuvos verslas neatgautų. Įmonės šiandien daug labiau priklauso nuo tarpusavio įsiskolinimų nei nuo bankų finansavimo – matant tai, kad pandemija tęsiasi, o išorės bei vidaus paklausa išlieka suvaržyta, akivaizdu, jog įmonės ir toliau naudos nepaskirstytą pelną išgyvenimui, o nesuvaldydamos savo finansinių rezervų eis į skolas. Tai savaime prognozuoja, jog pradėjus trūkinėti tarpusavio atsiskaitymų grandinėms pirmiausia rizika kils įmonių finansams.
Šiuo metu atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę, įmonės augina skolas, kurias anksčiau ar vėliau vis tiek teks grąžinti, todėl naivu tikėtis, jog ir toliau įmones gelbės lankstesnis bendradarbiavimas ar džentelmeniškas susitarimas – išgyventi pavyks toms įmonėms, kurios neturi skolų ir toms, kurios laiku užkirs kelią piktybiškam apmokėjimų vilkinimui. Žinant tai, jog daugiau nei pusė Lietuvos įmonių šiandien „toleruoja“ ilgesnius mokėjimų terminus tam, kad išlaikytų santykius su klientais ar išvengtų bankroto, situacija atrodo dar rimčiau. Įmonių vadovai, kurie realiai vertina susidariusią situaciją ir prognozuoja įmonės finansines galimybes, jau dabar privalo fiksuoti pokyčius ir veikti proaktyviai, ruošiantis skolų išieškojimo ir bankrotų bangai.
Tai ypač svarbu dirbant su užsienio partneriais, kur skolos išieškojimo procesas yra daug ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis, jei naudojamasi trečiųjų šalių – teisininkų, antstolių ir kitų tarpininkų paslaugomis. Dirbant su užsienio rinkomis ir siekiant atgauti skolas šiandien verslai susiduria su adekvačių priemonių trūkumu – neretai išieškojimo kaina būna didesnė, nei pati skola, nors statistika rodo, kad vien tik pakartotinai informavus užsienyje esantį skolininką, net iki 80% skolų gali būti grąžintos.
Verslams, ieškantiems alternatyvų ir siekiantiems išvengti brangių skolos išieškojimo procesų, šiandien padeda pasaulyje sparčiai tobulėjantys skolų išieškojimo užsienyje skaitmenizacijos sprendimai – Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Olandijoje skaitmeninis skolos išieškojimo procesas jau įprasta praktika, kuri sudaro galimybę verslui greitai ir kokybiškai informuoti skolininkus, atitinkant visus įstatymų ir poįstatyminius reikalavimus. Pasitelkiamos virtualaus aukciono proceso technologijos leidžia gauti lanksčiausią kainą ir remtis užsienio partnerių pagalba visame pasaulyje.
Pasaulyje neliko vietos, kur verslas galėtų jaustis saugus. Įtampai augant, įmonėms atlaikyti antrąją koronaviruso bangą bus gerokai sunkiau, tad didžiausi iššūkiai – jau čia pat. Verslai šiandien turi visas galimybes reaguoti į įspėjimus, valdyti rizikas ir pasitelkti inovatyviausius sprendimus, leidžiančius išsaugoti savo veiklą ir profesionaliai bei adekvačiomis priemonėmis valdyti pinigų srautus. Tai leistų padidinti verslų atsparumą krizėms ir lengviau įveikti ekonominius iššūkius. Klausimas tik vienas – ar pasinaudosime galimybėmis ir laiku išmoksime pandemijos pamokas?
Autorius: Dovydas Varkulevičius – Tarptautinės skolų valdymo platformos „Inform Debtor” generalinis direktorius.
