Vyresnis amžius nebūtinai reiškia prastesnę savijautą. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, vyresnių žmonių bendras savijautos indeksas siekia 63 balus iš 100 – tai tik šiek tiek mažiau nei visos Lietuvos gyventojų vidurkis 64,1 balo. Tačiau jų savijautos paveikslas skiriasi nuo jaunesnių gyventojų: nors senjorų fizinės sveikatos vertinimas žemesnis, jų emocinė gerovė ir laimės pojūtis yra aukštesni nei bendroje populiacijoje.
Kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais sukurtas NSI tyrimas apima tris dalis: fizinę gyventojų sveikatą, emocinę sveikatą ir laimės pojūtį. Rezultatai parodė, kad senjorų emocinės sveikatos indeksas yra kiek aukštesnis nei bendras šalies vidurkis – 63 balai, palyginti su 61,5. Laimės indeksas taip pat aukštesnis – 71 prieš 66. Vis dėlto fizinės sveikatos rodiklis tarp senjorų gerokai žemesnis ir siekia 56 balus, kai bendras šalies vidurkis yra 64,2.
Savo sveikatą dažniausiai vertina kaip vidutinę
Ryškiausiai senjorų savijautos skirtumai atsiskleidžia paklausus, kaip jie patys vertina savo sveikatą. Kad sveikata – vidutiniška, nurodo 52,1 proc. senjorų – gerokai daugiau nei visoje Lietuvos gyventojų grupėje, kur tokių yra 30,5 proc. Sveikatą gera įvardija 33,1 proc. senjorų, palyginti su 46,1 proc. visų gyventojų. Labai gerą sveikatą nurodo 4,5 proc. senjorų, o puikią – vos 0,6 proc.
NSI tyrimas atskleidė ir dažnus konkrečius sveikatos iššūkius. Sąnarių skausmus ar judėjimo problemas patiria 40,5 proc. senjorų, padidėjusį kraujospūdį – 33,4 proc., širdies ir kraujagyslių sutrikimus – 26,4 proc., kitas lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar autoimuninės ligos, – 14,5 proc. Visais šiais atvejais rodikliai pastebimai aukštesni nei bendroje Lietuvos gyventojų grupėje.
„Šie duomenys paneigia gana gajų įsivaizdavimą, kad senjorų savijauta visais aspektais yra prastesnė. Matome ne blogesnę, o kitokią savijautos struktūrą. Senjorai dažniau susiduria su fiziniais iššūkiais, todėl jiems ypač svarbūs tampa reguliarus sveikatos stebėjimas, judėjimas ir kasdieniai įpročiai, padedantys kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Kartu svarbu matyti ir kitą šių duomenų pusę – emocinėje srityje senjorai išsiskiria stabilumu ir ramybe“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
Mažiau streso, daugiau stabilumo ir artimųjų palaikymo
Emocinės sveikatos rodikliai atskleidžia gana pozityvų senjorų portretą. NSI duomenimis, stresą jaučia 15,4 proc. senjorų – daugiau nei dvigubai mažiau nei bendroje Lietuvos gyventojų grupėje, kur šis rodiklis siekia 38,5 proc.
Senjorai taip pat dažniau jaučiasi palaikomi artimų žmonių – taip teigia 83 proc., palyginti su 74,4 proc. visų gyventojų. 72,7 proc. senjorų jaučia, kad jų gyvenimas yra stabilus ir prognozuojamas, o 47,3 proc. sako daugiausia laiko besijaučiantys neblogai.
Šį emocinį stabilumą atspindi ir laimės indeksas – senjorų grupėje jis siekia 71 balą, palyginti su 66 visoje populiacijoje. Taigi nors fizinė sveikata yra silpnesnė savijautos grandis, vyresni žmonės nebūtinai jaučiasi mažiau laimingi ar emociškai pažeidžiamesni.
Senjorai rūpinimąsi savimi supranta kitaip
Tyrimas atskleidžia ir įdomų požiūrio į rūpinimąsi savimi skirtumą. Net 32,5 proc. senjorų tai pirmiausia sieja su rūpesčiu savo emocine ar fizine sveikata – kai tarp visų Lietuvos gyventojų taip mano 19,4 proc. Tuo metu visi gyventojai rūpinimąsi savimi dažniau supranta kaip laiką sau, poilsį ir ramybę arba pasilepinimą.
Senjorų požiūris į fizinį aktyvumą taip pat išsiskiria. Kasdien sportuoja ar užsiima aktyvia fizine veikla 27 proc. senjorų – beveik dvigubai daugiau nei visoje Lietuvos gyventojų grupėje (15 proc.). Kita vertus, 13,2 proc. senjorų dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali būti fiziškai aktyvūs.
„Galime matyti labai aiškią tendenciją – senjorai sveikatą jau suvokia kaip vieną svarbiausių rūpinimosi savimi dalių, tačiau jų poreikiai šioje srityje yra labai konkretūs. Tai ne vien noras gerai jaustis šiandien, bet ir siekis išsaugoti gebėjimą judėti, savarankiškumą. Todėl prevencija šioje amžiaus grupėje yra ypač svarbi: kuo anksčiau pastebime pokyčius ir pasirūpiname tuo, ką galime kontroliuoti, tuo daugiau galimybių išsaugoti gerą gyvenimo kokybę“, – sako E. Laskauskaitė.
Palangoje – aukštesni savijautos rodikliai
Sidabrinio amžiaus sulaukusių gyventojų savijautos tema šiemet buvo plačiai aptariama ir Palangoje vykusioje „Senjorų savaitėje“. Renginyje senjorai buvo kviečiami užpildyti trumpesnį NSI variantą – trumpą testą, kuris leidžia greitai ir paprastai įsivertinti savo savijautą. Jis sukurtas tam, kad NSI būtų ne tik plataus masto tyrimo, bet ir kasdienio sąmoningumo apie savo sveikatą įrankis.
„Senjorų savaitės“ dalyvių užfiksuotas savijautos indeksas siekė 65,5 balo – daugiau nei senjorų rezultatas reprezentatyviame tyrime (63 balai). Atskirų savijautos dalių – fizinės sveikatos, emocinės sveikatos ir laimės – rodikliai taip pat skyrėsi ir siekė atitinkamai 55,3, 72,4 ir 68,8 balo.
„Ryškiausiai nuo reprezentatyvaus tyrimo rezultatų išsiskyrė emocinės sveikatos indeksas – Palangoje jis siekė 72,4 balo, palyginti su 63 balais reprezentatyviame tyrime. Tai primena, kad verta savęs paklausti – ką iš šios patirties renginyje galima perkelti į kasdienybę. Bendravimą, fizinį aktyvumą, išėjimą iš namų, naujas patirtis ar tiesiog sąmoningą laiką sau – visa tai taip pat yra svarbi geros savijautos dalis“, – sako E. Laskauskaitė.
Šaltinis: Nyksciai
