Šiandien Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos parengtam Gynybos fondo paketui, kuriame pasiūlymai didinsiantys šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui. Pasak ministrės G. Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.
„Gynybos fondo siūlomų sprendimų spektras – platus. Siūlome tiesioginius gynybos ir civilinės saugos poreikius atliepiančius sprendimus, kurie užtikrintų reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį. Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tai, jog Lietuva įsikūrusi Europos Sąjungos pasienyje, turime padaryti viską, ką galime, kad užtikrintume saugumą. Būtent šie siūlomi sprendiniai sulaukė daugiausiai plataus politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymo ir gali būti priimti Seime“, – pažymėjo ministrė G. Skaistė.
Mokestiniai Gynybos fondo sprendimai
Gynybos fondo esminė dalis, sudaranti liūto dalį pakete – pelno mokesčio sprendimai. Jie apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. p. nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. tarifo bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. p. iki 6 proc. Šioje dalyje taip siūlomas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymo sprendimas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu atsisakymas. Galiausiai siūlomi verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai, kurie buvo numatyti Vyriausybės teiktame mokestinių pasiūlymų pakete. Šie sprendimai leis užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų Gynybos fondui2026–2027 m.
Ketvirtadalį Gynybos fondo paketo sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui gynybos dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų – 2027 m.
Antradienį Seime taip pat svarstyta kita Gynybos fondo sudedamoji dalis – Solidarumo įnašas. Jį siūloma pratęsti vieneriems metams iki 2026 m. ir taip išlaikyti įnašo logiką – laikinas sprendimas reikšmingai išaugus finansų įstaigų pelnams, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų.
Šiuo metu viešai konsultacijai yra pateikta Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi reguliavimas visiškai naujas, koncepcija, priešingai nei kiti siūlomi sprendimai, pirmiausia pristatoma viešai, o tuomet bus rengiamas jos įstatymo projektas. Šis sprendinys leis sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026–2027 m.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Gynybos ir civilinės saugos poreikiai bei papildomi sprendimai
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovus tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3 proc. BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. – papildomai 0,5% BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. eurų. 2027 m. – 440 mln. eurų. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai. Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus. Šiuos poreikiusketinama įgyvendinti skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei siūlant, kad skolinimosi kaina negali būti didesnė nei 2 proc.
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos finansavimo poreikis – 150 mln. eurų. Programa ketinama įgyvendinti 7 prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą; perspėjimo sistemos tobulinimą ir žmonių informavimo stiprinimą; krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą; sveikatos sistemos atsparumo didinimą; civilinės saugos pagalbos komandų formavimą; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą; civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimą.
Šių poreikių įgyvendinimui siūloma kasmet 25 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų tenkančių savivaldybėms iš ekonomikos augimo nukreipti civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui: priedangų infrastruktūros plėtrai; prevencijos ir parengties iniciatyvoms; apsirūpinimui būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimui.
Ieškant plataus masto sutarimo dėl galimų sprendimų gynybos finansavimo didinimui, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės iniciatyva buvo rengiami trys susitikimai su parlamentinių partijų, profesinių sąjungų bei darbdavių asociacijų atstovais bei trys konsultacijos–diskusijos su socialiniais partneriais (verslo, profsąjungų ir NVO atstovais). Konsultacijų–diskusijų pagrindu suformuotas galimų sprendinių „šviesoforas“, sutarta dėl siūlymų formato – papildomi pajamų sprendimai būtų teikiami atskiro valstybės gynybos fondo įstatymo forma. Daugiausiai pritarimo sulaukę pasiūlymai šiandien pateikti viešai.
