Iki Seimui priėmus įstatymo pataisas, įstatymas numatė, kad universiteto lygmens ligoninės steigėju gali būti tik universitetas, ruošiantis trijų pakopų gydytojus. Tačiau praėjusį ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kurie numato, jog universitetas, kuris ruošia sveikatos priežiūros specialistus, taip pat gali tapti steigėju. Seimui pritarus įstatymo pakeitimo projektui, artimiausiu metu nutarimą turi pasirašyti LR prezidentas, tuomet klausimas bus teikiamas Klaipėdos miesto tarybai. „Tikrai sveikinu Seimą priėmus iš tikrųjų labai svarbų sprendimą. Tai atveria galimybę pirmiausia universitetui reikšti ambiciją ir tapti tuo universitetu, kuris turi teisę dalyvauti šio sumanymo įgyvendinime, o dabar reikės sulaukti kokio nors ženklo ar siūlymo iš ministerijos. Tikrai dabar neturiu atsakymo, kaip bus su įstatymo įgyvendinimo tvarka“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Uostamiestyje įkūrus bendrą universiteto lygmens sveikatos priežiūros paslaugų centrą, Vakarų regionas turėtų ne tik aukštesnio lygmens medicinines paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, tačiau būtų išvengiama ir tam tikrų paslaugų dubliavimo bei racionaliau būtų naudojami finansiniai resursai. „Galimybė yra, o kas ir kaip ja naudosis, tai pirmiausia spręsti turės universitetas ir Klaipėdos miesto taryba. Aš manau, kad jie tai tikrai padarys neatidėliojant. Dirbtinio stabdymo ar atidėliojimo neturėtų būti, bet klausimas dabar keliasi jau į įgyvendinimo fazę“, – dėstė V. Grubliauskas. Vieni džiaugiasi, kiti žvelgia skeptiškai Seimo narys Audrius Petrošius dar praėjusį ketvirtadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijosi džiugiomis naujienomis ir Seimo priimtą sprendimą pavadino istorine dovana. „Seimas Klaipėdai ir visam Vakarų Lietuvos regionui įteikė istorinę dovaną – didele balsų persvara priėmė sprendimą atverti galimybę Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę (klinikas). Steigėjais turėtų tapti Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas, šitaip atveriant galimybę ne tik sveikatos priežiūros tinklo kokybės sparčiam augimui ir investicijoms, bet ir Klaipėdos universiteto stiprėjimui“, – rašė A. Petrošius. Jo tikinimu, darbas Vilniuje padarytas, dabar veiksmų imtis turi Klaipėdos politikai, kuriems priėmus sprendimą perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę valstybei būtų pradėtos klinikų steigimo procedūros. 102 Seimo nariai balsavo už įstatymo pataisas, 18 susilaikė, o 14 balsavo prieš, tarp kurių ir klaipėdietė, Seimo narė Ligita Girskienė. „Mes tokiu sprendimu nužeminame kartelę rengiant medikus. Manau, kad universitetinės ligoninės steigėjas turi būti universitetai, kurie ruošia aukštos kvalifikacijos ir įvairių sričių medikus. Su visa pagarba ir meile Klaipėdos universitetui, bet jie ruošia tik kvalifikuotus slaugytojus, socialinius darbuotojus, kas liečia mediciną“, – argumentus, kodėl balsavo prieš įstatymo pataisas, socialiniame tinkle „Facebook“ dėstė L. Girskienė. Savo nuomonę išsakė ir Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas Kaveckis, kuris tikino, jog ilgai lauktų pokyčių procesas pagaliau pajudėjo. „Nebereikės iš miesto biudžeto skirti numatytų 12 mln. eurų Klaipėdos universitetinės ligoninės pastatų remontui. Ir apskritai ši didelė našta išlaikyti ligoninę bus nuimta nuo miesto ir miestiečių pečių. Kitas žingsnis turi būti žengtas jau Klaipėdoje – kitų metų pradžioje Taryba turės priimti sprendimą dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teisių perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai. Darbų dar laukia daug, tad linkiu susitelkimo ir ryžto žengti pirmyn“, – mintis dėstė A. Kaveckis. STEIGĖJAI. Klaipėdos universiteto ligoninės dalininkais taptų Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
