Įvertinimas
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir kartu teikiamų 17 įstatymų pakeitimams, kurie įgyvendintų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus. Numatytais pakeitimais bus tikslinamas esamas teisinis reguliavimas, siekiant, kad procesai būtų efektyvesni, mažintų administracinę naštą, būtų šalinami trūkumai, ribojantys tęstinę žemės valdymo ir naudojimo pertvarką.
„Mūsų lūkestis, kad pertvarka atneštų kokybinį šuolį ir naudą visai visuomenei. Savivaldybėms bus sukurtas įrankis, leidžiantis vieno langelio principu spręsti valstybinės žemės panaudojimo miestuose ir miesteliuose klausimus. Taip pat šių įstatymų pakeitimų kontekste atsiranda galimybės jau šių metų pabaigoje baigti nuosavybės teisų atkūrimą Vilniuje, Vilniaus rajone ir Trakuose. Sukuriamas aiškesnis žemės nuomos santykių principas, procesai, susiję su žemės naudojimo klausimais taps skaidresni“, – pristatydamas įstatymų paketą Seime pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Siūloma, kad servitutus sandoriais galėtų nustatyti savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos) ir Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti ir naudojanti valstybinius miškus.
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) būtų suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Pavyzdžiui, kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus.
Būtų griežtinama valstybinės žemės patikėtinių kontrolė. NŽT, valstybinės žemės patikėtinių kontrolę vykdančiai institucijai, tam numatomi papildomi instrumentai – ji galės teikti išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams, pasiūlymus panaikinti, pakeisti sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, kreiptis į teismą, prašyti patikėtinių veiklos ataskaitų, duomenų dėl patikėjimo teise naudojamų valstybinės žemės sklypų.
Numatoma, kad savivaldybės išduos visų rūšių sutikimus dėl patikėjimo teises valdomos žemės ir derinant teritorijų planavimo dokumentus pritars projekto sprendiniams vienu suderinimu.
Efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą (ŽIS), per kurią visais atvejais būtų teikiami sutikimai, susitarimai ir sutartys, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.
Dar vienas svarbus pakeitimas – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, ketinama suteikti teisę duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus.
Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, siūloma suteikti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tačiau taip pat nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą arba statinio paskirtį.
Numatoma, jog žemės sklypai nebus formuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami. Taip pat prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą.
Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą jiems sutvarkyti naudojimui pagal paskirtį.
Numatoma, kad atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikėtų mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus ir projektus, susijusius su viešojo intereso tenkinimu. Sprendimo teisė atleisti subjektus nuo šio atlyginimo suteikiama savivaldybėms.
Norint paspartinti restitucijos procesą, savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai.
Siūloma, kad savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturėtų teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, kol baigs nuosavybės teisių atkūrimo procesus.
Savivaldybių, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą natūra grąžintiną žemę. Po to savivaldybės meras turėtų priimti sprendimą, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.
Minėtų įstatymų pakeitimais sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo, matininkų atsakomybės griežtinimo klausimai. Taip pat specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Planuojama panaikinti galimybę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, kuomet suteiktų valstybinės žemės sklypų nereikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti.
Primename, kad Seimas 2022 m. birželį priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerijai perduotas žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos politikos srities formavimas, jai pavaldžia tapo ir NŽT.
