Titulinis Naujienos Seimas pritarė Bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, leisiantiems taikyti prevencines priemones
Įvertinimas
Seimas balsų dauguma pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektui, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą bausmių vykdymo sistemos nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų.
Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad nusikalstamų veikų prevencijos atvejais ir siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo sprendimu iki 3 mėn., o kitų teisės pažeidimų prevencijos atvejais – iki 1 mėn. gali būti stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimo galimybės, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje kontaktai su kitais nuteistaisiais, daiktų perdavimas nuteistiesiems.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, siekdamos efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų, taip pat stiprindamos kovą su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda, daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kitos, yra teisiškai įtvirtinusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ar ribojimo galimybes ir atvejus, šiuo keliu žengia ir Lietuva.
Per 2021 m. buvo pradėti net 97 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių, psichotropinių ir kitų draudžiamų medžiagų perdavimo nuteistiesiems laiškais, 12 ikiteisminių tyrimų – dėl tokių medžiagų perdavimo nuteistiesiems pasimatymų metu arba su siuntinyje esančiais daiktais. Taip pat fiksuojami atvejai, kai nuteistieji skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, grasina smurtu teisėjams ar kitiems asmenims, taip pat kursto daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas, nuteistųjų bendravimą su jais numatoma leisti riboti tik išimtiniais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėn.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), įvertinęs tokios praktikos atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, yra ne tik pasisakęs, jog ji neprieštarauja konvencijai, bet ir EŽTT praktika atskleidžia, kad siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ir nusikaltimams, yra pateisinami platesni įkalinto asmens teisių apribojimai, nei laisvo asmens.
Taip pat įtvirtinta, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu (advokato padėjėju), valstybės, savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Šios nuostatos įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.
