Titulinis Naujienos Rugsėjo 16-oji –Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena
Įvertinimas
Rytoj pasaulyje bus minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena: taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ozono sluoksnio apsaugos svarbą.
Šių metų šūkis minint Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną – „Monrealio protokolas: atstato ozono sluoksnį ir mažina klimato kaitą“.
Visame pasaulyje Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną vyksta švietimo ir informavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti žmonių sąmoningumą apie ozono sluoksnio svarbą, supažindinti su neigiamu ultravioletinės spinduliuotės poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai bei priminti apie priimtus svarbius tarptautinius įsipareigojimus, saugančius stratosferinį ozoną.
Pasaulio valstybių vykdomi sprendimai ir veiksmai uždraudžiant gaminti ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas – efektyvus būdas apsaugoti ozono sluoksnį. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad ozono sluoksnis atsistato. Tikimasi, kad Antarktidoje maždaug iki 2066 m. jis sugrįš į 1980 m. lygį.
Siekdamos apsaugoti ozono sluoksnį 28 šalys 1985 m. Vienoje pasirašė konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Tai viena sėkmingiausiai įgyvendinamų tarptautinių sutarčių, kurią ratifikavo ir kurios įpareigojimų laikosi apie 200 pasaulio valstybių.
Tačiau Monrealio protokole numatyti darbai dar nėra baigti. 2016 m. buvo priimtas Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kuriuo siekiama pasauliniu mastu užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo šiltnamio efektą sukeliančių dujų – hidrofluorangliavandenilių poveikio. Įgyvendinant šį pakeitimą bus laipsniškai mažinama jų gamyba ir naudojimas. Nors šios medžiagos ozono sluoksnio neardo, tačiau jos yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos.
Lietuva 1994 m. prisijungė prie Vienos konvencijos ir Monrealio protokolo ir palaipsniui ratifikavo visus šio protokolo pakeitimus. Be to, Lietuva įgyvendina ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikalavimus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ozono sluoksnio stebėjimus pradėjo 1993 m., įsijungdama į Pasaulinės meteorologijos organizacijos Globalių atmosferos stebėjimų tinklą. Tarnyba vertina ozono sluoksnio pokyčius, vykdo bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės saulės spinduliuotės monitoringą, rengia ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso prognozes, renka, apdoroja, skelbia matavimų ir prognozių duomenis. Esant pavojingoms bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės saulės spinduliuotės reikšmėms, galinčioms daryti poveikį žmonių sveikatai ar kelti ekologinius padarinius, tarnyba informuoja visuomenę ir suinteresuotas institucijas.
Ozono sluoksnis saugo Žemę nuo gyvybei pavojingų ultravioletinių spindulių juos sugerdamas. Praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje mokslininkai nustatė, kad ozono sluoksnį ardo žmogaus sukurtos cheminės medžiagos – chloro fluoro angliavandeniliai ir kiti organiniai halogenų junginiai bei jų mišiniai. Jos buvo naudotos šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, gaisro gesinimo priemonėse, putplasčių, aerozolių gamyboje, kenkėjams naikinti ir kitoms reikmėms. Dabar šių cheminių medžiagų gamyba ir naudojimas draudžiami, išskyrus kai kurias išimtis, kuomet jų pakeisti kitomis medžiagomis neįmanoma.
