Briuselyje liepos 2–3 dienomis įvyko 167-oji Europos regionų komiteto (RK) plenarinė sesija, kurioje regionų ir vietos valdžios atstovai iš visos Europos aptarė klausimus, susijusius su tvariu vystymusi, žemės ūkiu, vandens politikos atsparumu ir Europos indėliu į tarptautinę klimato kaitą.
Diskusijoje su Europos Komisijos nariu Apostolos Tzitzikosta, atsakingu už tvarų transportą ir turizmą, RK nariai akcentavo, kad tvaraus turizmo politika turi būti kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su miestais ir regionais, kurie yra šios politikos įgyvendintojai ir dažnai patiria tiek teigiamas, tiek neigiamas turizmo pasekmes. Ši diskusija vyko itin svarbiu metu – Komisija vykdo viešą konsultaciją dėl ES turizmo darbotvarkės iki 2030 m. Vietos lyderiai paragino stiprinti jų vaidmenį sprendžiant perteklinio turizmo keliamas problemas, skirti daugiau išteklių mažiau išsivysčiusiems regionams bei gerinti duomenų prieinamumą.
Diskusijoje su Europos komisare Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką, RK nariai aptarė Europos vandens atsparumo strategiją ir išreiškė paramą jos įgyvendinimui vietos lygiu.
„Vanduo nebėra vien aplinkos, tai – saugumo, sanglaudos ir išlikimo klausimas“, – teigė RK pirmininkė Kata Tüttő.
Komisarė J. Roswall informavo apie padidintą ES sanglaudos fondų lankstumą, skirtą investicijoms į vandens atsparumą. RK nariai ragino visapusiškai integruoti vandens atsparumo temą į ES politikos sritis, tokias kaip sveikata, žemės ūkis, klimato prisitaikymas, biologinė įvairovė ir tarša, pabrėžė gamtiniais sprendimais grįstų metodų naudą.
Diskusijoje su Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu, atsakingu už žemės ūkį ir maistą, pristatyta ES vizija dėl žemės ūkio po 2027 m. RK palankiai vertino Komisijos siekį išlaikyti žemės ūkį strateginiu sektoriumi, užtikrinti apsirūpinimą maistu, remti ūkininkus ir skatinti žemės ūkio profesijos patrauklumą jaunimui. Tačiau nariai pabrėžė būtinybę išlaikyti stiprų antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos ramstį (kaimo plėtra, žalia transformacija, sanglauda), užtikrinti politikos koordinavimą tarp ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens, įtraukti regionus į strateginių planų įgyvendinimą ir jų stebėseną, vengti perteklinės administracinės naštos ir užtikrinti konkurencines sąlygas visoje ES. RK taip pat pabrėžė regionų vaidmenį išlaikant gyvybingas kaimo ir pakrančių teritorijas, kurios yra svarbios ne tik ekonomikai, bet ir Europos tapatybei.
Diskusijoje dėl pasirengimo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai COP30, vyksiančiai šiemet Belėme, Brazilijoje, RK nariai paragino stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant klimato politiką. Regionų komitetas pabrėžė būtinybę teikti prioritetą su klimato kaita susijusiai pertvarkai siekiant ekonominio atsparumo ir energetinio saugumo, taip pat – svarbą užtikrinti reguliavimo stabilumą ir paskatas švarių technologijų diegimui, poreikį didinti vietos prieigą prie finansavimo, ypač kaimiškuose ir atokiuose regionuose, būtinybę reformuoti daugiašalius plėtros bankus ir skatinimo mechanizmus, leidžiančius vietos valdžiai gauti finansavimą be nacionalinių garantijų. RK nariai priminė, kad klimato veiksmus įgyvendinantys miestai iki 2030 m. gali iki 40 procentų sumažinti emisijas, todėl jų įtraukimas į tarptautines derybas ir strategijų formavimą turi būti realus, o ne simbolinis.
Sesijoje taip pat patvirtintos devynios RK nuomonės įvairiose srityse.
Sesijoje dalyvavo Lietuvos delegacijos RK nariai: delegacijos pirmininkas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Mažeikių rajono Rūta Matulaitienė, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Zarasų rajono tarybos narys Arnoldas Abramavičius.
