Briuselyje gegužės 14–15 d. įvyko jau 166-oji Europos regionų komiteto (RK) plenarinė sesija, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas Europos mokslinių tyrimų erdvės regioniniam aspektu, Europos Sąjungos (ES) ilgalaikiam biudžetui, būsto prieinamumo klausimams.
Diskusijoje su Europos komisare Ekaterina Zaharieva RK nariai pabrėžė, jog ES parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms turi būti geriau pritaikyta mažiau išsivysčiusių regionų poreikiams. Ši nuostata atsispindėjo ir priimtoje nuomonėje „Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimas: vietos ir regionų perspektyva“. Joje Europos Komisija raginama sudaryti palankesnes sąlygas, numatant paskatas – tikslines dotacijas, bendro finansavimo mechanizmus ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas – ir siekiant paskatinti papildomas privačiojo sektoriaus investicijas bei užtikrinti vienodas galimybes naudotis infrastruktūra. Taip pat akcentuota, kad prioritetas turėtų būti teikiamas tyrimams, turintiems apčiuopiamą teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai – sprendžiantiems tokias problemas kaip klimato kaita, sveikatos apsaugos inovacijos, atsiejimas nuo iškastinio kuro ir skaitmeninė transformacija.
Sesijoje buvo pristatyta ir Regionų komiteto vizija dėl ES ilgalaikio biudžeto po 2027 m. Rezoliucijos projekte raginama ES suteikti papildomus finansavimo šaltinius, išlaikyti stiprią, reformuotą sanglaudos politiką ir įsteigti specialų fondą ekstremalioms situacijoms valdyti. Nariai taip pat pateikė savo vertinimą dėl sanglaudos politikos įgyvendinimo laikotarpio viduryje.
Ypatingas dėmesys skirtas sanglaudos politikos ateičiai. Vienbalsiai priimtoje nuomonėje vietos ir regionų lyderiai akcentavo, kad ši politika turi būti modernizuojama, kad atlieptų teritorinius poreikius ir skatintų reformas. Komitetas griežtai pasisakė prieš ES siūlymą keisti požiūrį ir kiekvienai valstybei narei taikyti vieną nacionalinį investicijų planą – tai keltų riziką regioninei sanglaudai. Vietos lygmens veikimas yra būtinas, siekiant veiksmingai identifikuoti ir spręsti specifinius teritorinius iššūkius.
Sesijoje aptarti ir opiausi socialiniai iššūkiai – vis didėjantis įperkamų būstų trūkumas ir sudėtinga situacija sveikatos apsaugos sektoriuje. Komitetas priėmė nuomonę dėl miestų ir regionų vaidmens įgyvendinant ES įperkamo būsto planą. Joje pabrėžiama, kad savivaldybės dėl savo atsakomybės planavimo, žemės naudojimo, statybos leidimų, judumo ir viešųjų paslaugų srityse turi svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti prieigą prie socialinio ir įperkamo būsto. RK paragino Europos Komisiją ir Europos investicijų banką nustatyti aiškias socialines ES fondų ir paskolų skyrimo sąlygas užtikrinant ilgalaikį įperkamumą, saugią nuomą ir užkirsti kelią spekuliacijai. Taip pat pasiūlyta ES mastu taikyti bendrą įperkamumo modelį, orientuotą į būsto kokybę, prieinamumą ir tęstinumą.
Kalbėdami apie sveikatos sektoriaus iššūkius, vietos ir regionų atstovai akcentavo, kad teritorijos be tinkamos medicininės priežiūros dažnai patiria ekonominę stagnaciją. Jie pabrėžė būtinybę gerinti šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, stiprinti vadovavimą ir atsižvelgti į tai, kad vietos ir regionų institucijos turi būti pilnaverčiai darbo politikos strategijų partneriai, turint galvoje, kad sveikatos sistemos daugelyje valstybių yra decentralizuotos.
Plenarinėje sesijoje taip pat vyko diskusijos dėl ES santykių su Jungtine Karalyste ir Moldova, buvo priimtos šešios nuomonės bei dvi rezoliucijos.
Sesijoje dalyvavo: Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Zarasų rajono tarybos narys Arnoldas Abramavičius.
