Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procesas. LRVK nuotr.
Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus, siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja? Viena iš galimybių – vadinamasis ateities įžvalgų (angl. foresight) metodas, kuris rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ mūsų šalyje taikomas pirmą kartą.
„Ateities įžvalgos šiandien yra nebe prabanga, bet būtinybė – tik turint žinių apie galimus skirtingus ateities scenarijus galima tikėtis suvaldyti tokius iššūkius kaip klimato kaita, įvairėjanti nelygybė, naujausių technologijų diktuojami pokyčiai ir kita“, – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo metodologiją pristato Vilniaus universiteto (VU) Strateginio planavimo skyriaus vadovė dr. Erika Vaiginienė.
Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikės ir „Lietuvos 2050“ projekto vadovės dr. Sigitos Trainauskienės, greit kintančiame sudėtingame ir sunkiai apibrėžiamame pasaulyje nebepakanka tik tradicinio įrodymais paremto požiūrio į viešosios politikos formavimą: „Į ateitį orientuotos vyriausybės turėtų remtis procesu, per kurį būtų sukurtos žinios apie galimas ateitis, pasitelkiant ir įvairius duomenis, ir vaizduotę, kūrybiškumą. Dėl to rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją ir nusprendėme pasitelkti ateities įžvalgų metodą.“
Kas yra tas ateities įžvalgų metodas ir kodėl jis naudojamas?
Ateities scenarijai – tai būdas galvoti apie ateitį, nustatyti galimybes ir grėsmes, kurios gali iškilti per ateinančius metus ir dešimtmečius. Ateities scenarijai leidžia įvairioms auditorijoms – verslui, politikams, tyrėjams, įvairioms visuomenėms grupėms – įsivaizduoti galimą ateitį, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir strategijos nustatymą. Kai kurios šalys – tarp jų Suomija, Nyderlandai, Singapūras – šią metodiką valdysenoje taiko jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje – tai pirmas toks bandymas.
„Kiekviena ateities įžvalga turi unikalią savo metodologiją, kadangi ją lemia daugybė veiksnių, tokių kaip rengimo tikslas, aprėptis, skirtas laikas, lėšos, prieinamos kompetencijos ir kiti ištekliai. Nepaisant kiekvienos įžvalgos metodikos unikalumo, visos ateities įžvalgos pereina tokius rengimo etapus kaip apimties nustatymas, mobilizavimas, ateities „numatymas“ ir rekomendacijų teikimas“, – aiškina dr. E. Vaiginienė.
Dr. S. Trainauskienė pasakoja, kad parengiamajame strategijos rengimo etape STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę, taip pat išanalizavo ligšiolinę Lietuvos patirtį rengiant ilgalaikes strategijas. Be to, parengiamajame etape buvo atlikta pirminė didžiųjų megatendencijų ir jų įtakos valstybės pažangai analizė, atlikta ekspertų apklausa, esamos situacijos ir antrinė silpnų signalų analizė.
Strategijos rengimas – atviras ir įtraukus procesas
Kaip vieną esminių strategijos „Lietuva 2050“ projekto rengimo sėkmės faktorių rengėjai įvardija suinteresuotų grupių ir piliečių dalyvavimą. STRATA tyrėjai jau surengė 10 diskusijų su piliečiais įvairiuose Lietuvos regionuose, vieną iš jų su diaspora. Per jas siekta išgirsti Lietuvos piliečių lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities, o surinkta informacija bus panaudota rengiant strategiją. Jau įvyko ir trejos scenarijų rengimo dirbtuvės, kuriose įvairių sričių ekspertai diskutavo ir siekė identifikuoti pagrindinius pokyčių veiksnius bei aktualias ateities problemas.
„Surinkus aktualias įžvalgas iš visų suinteresuotų grupių bus pereita prie ateities scenarijų kūrimo, identifikuojamos „juodosios gulbės“ ir rengiami „kas, jei…?“ scenarijai. Taip pat galimos ateitys bus aptariamos teminėse diskusijose, siekiant gauti gilesnį jų vaizdą kiekvienoje iš numatytų temų“, – pasakoja dr. E. Vaiginienė.
Parengti scenarijai bus testuojami įtraukiant ir plačiąją visuomenę, suteikiant galimybę prisidėti prie bendros vizijos kūrimo. Tuo tikslu numatyta surengti patyriminę dizaino parodą.
Galiausiai bus pereita prie galutinio rezultato – bendrosios vizijos, alternatyvių kelrodžių vizijai pasiekti kūrimo, valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dokumento ir rekomendacijų dėl veiksmų planų ir ekosistemų transformacijos pateikimo.
Vis dar gausu mitų
Nors ateities įžvalgų rengimo metodika sektoriuose buvo pradėta naudoti praėjusio šimtmečio penktame dešimtmetyje, o, pastebėjus sėkmingus rezultatus, praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje buvo imta naudoti ir rengiant valstybių ilgalaikes strategijas, Lietuvoje – tai vis dar naujas reiškinys.
Užsienio valstybės ilgalaikes strategijas rengia apie trejus ar ketverius metus, tačiau Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai strategijai sukurti turi labai mažai laiko – mažiau nei dvejus metus. Strateginis planavimas atveria daug galimybių visuomenei, tačiau Lietuvoje naujovė dažnai apipinama įvairiausiais mitais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis.
„Pavyzdžiui, vienas iš mitų – kad strategija turi tilpti į vieną ar du puslapius. Tai yra absoliutus mitas. Jeigu svarstytume, iš kur tai atsirado, tai taip – idealu, jeigu strategijos komunikacinė dalis telpa į vieną puslapį, kurį galima aiškiai pateikti visuomenei. Bet iš to vieno puslapio gali būti keli šimtai puslapių analitinių duomenų, analizės. Pas mus labai dažnai yra iškreipiamas strateginis planavimas, įsivaizduojant, kad atsisėdau, pasikalbėjau ir ant vieno lapo surašiau“, – mitą neigia VU mokslininkė.
Dr. E. Vaiginienė pasakoja, kad ateities įžvalgų metodika yra unikali tuo, kad naudojama daug numatymo metodų, tiksliau – kokybiniai metodai. Žvelgiant į šių metodų paplitimą Lietuvoje galima teigti, kad jie vis dar yra pradiniame etape, sako mokslininkė. Ir nors Lietuvoje buvo bandymų naudoti ateities įžvalgų metodikas, šiems bandymams pritrūko dviejų pagrindinių etapų – kelrodžių ir rekomendacijų, kaip reikia transformuoti ekosistemas.
„Žmonės, kurie pripratę viską kiekybiškai skaičiuoti, kalbėti skaičiais, jaučia didelį diskomfortą, kai vyksta kokybinis procesas. Kyla klausimas: kaip mes galime svajoti apie ateitį? Kaip mes galime kalbėti apie ateitį po trisdešimt metų? Tam yra klausimų formuluotės, tam tikra eiga, kaip juos užduoti. Ir nors iš pradžių buvo skeptikų, vis dėlto vėliau jie pakeitė nuomonę ir sakė, kad iš tikrųjų pavyko pamąstyti apie Lietuvos ateitį“, – aiškina tyrėja.
Pasak dr. E. Vaiginienės, strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra suplanuotas, bet lankstus procesas, kurį galima koreguoti priklausomai nuo patiriamų sėkmių ar nesėkmių tam tikruose rengimo etapuose. Be to, metodologinė grupė nuolat konsultuojasi su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir Danijos dizaino centro ekspertais. Po to, kai įgyvendinama kiekviena veikla, siekiant suvaldyti rizikas ir gauti maksimalios kokybės galutinį rezultatą, numatytas rezultatų aptarimas.
Numatoma strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.
Daugiau informacijos apie Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir jos rengimą – tinklalapyje www.Lietuva2050.lt
