Išdrįsusi keistis, atrado pašaukimą: būdama keturiasdešimties šiaulietė tapo elektrike
„Esu įrodymas, kad keisti profesiją niekada nėra vėlu“, – šypsosi savo istoriją pasakojanti Aušra Liucija Sinkevičiūtė. Būdama abituriente, jauna moteris rinkosi visuomenei priimtiną kryptį ir tapo kosmetologe, tačiau šio darbo niekada taip ir nedirbo. Trauką vyriškoms veikloms jautusi šiaulietė būdama 40-ties ryžosi tapti… elektrike, o šiandien šio amato moko ir kitus.
„Pamaniau – laidus išvedžioti sugebėsiu“
Technika šiaulietei Aušrai Liucijai nebuvo svetima net ir vaikystėje. Ji pasakoja, kaip smalsiai kartą tyrinėjo dėdę, remontuojantį radiją ir vogčiomis bandė prie prietaiso prisiliesti. Tačiau artėjant profesijos pasirinkimo metui, visuomenės standartų pastūmėta, ji nėrė į moterišką sritį.
„Mokiausi tais laikais, kai mergaičių darbų pamokos vykdavo atskirai nuo berniukų. Tada niekas neįsivaizdavo, kad mergina gali norėti būti statybininke ar elektrike. Prisitaikiau prie to ir aukštojoje mokykloje pasirinkau studijuoti kosmetologiją. Pradėjau mokytis daryti makiažus, manikiūrus ir kitas procedūras. Tačiau, baigusi studijas, supratau, kad tikrai nedirbsiu šio darbo, jis buvo visiškai ne man. Ir iš tikrųjų nedirbau. Rinkausi administratorės, barmenės-padavėjos, slaugytojos padėjėjos darbus“, – teigia pašnekovė.
Kai šiaulietė kartu su vyru įniko į nuosavo namo statybas, buvo puiki pagalbininkė techniniuose darbuose. Ją traukė įrankiai ir prietaisai. Moteris nesibodėjo padėti, nors ir sako, kad sunkus fizinis darbas ne jai. Tačiau, porai pasukus skirtingais keliais, ji liko viena ir visus darbus privalėjo atlikti savarankiškai. Tai pastūmėjo ją dideliems pokyčiams ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir karjeroje.
„Artėjant 40-mečiui išsikėliau tikslą kardinaliai pakeisti gyvenimą, puiki to pradžia – nauja profesija. Aišku, šį kartą dairiausi į kitokias specialybes. Statybas atmečiau, nes tai tikrai sunkus fizinis darbas, tačiau pamaniau, kad laidus išvedžioti sugebėsiu, tad Šiaulių technologijų mokymo centre pasirinkau mokytis elektriko specialybę. Norėjau nerti į naują sritį, man tiesiog buvo smalsu“, – sako šiaulietė.
Nors aplinkiniai daugiau stebėjosi nei palaikė, moteris nusprendė klausytis intuicijos. Aušra Liucija atsimena, koks keistas jausmas buvo apėmęs po šitiek metų vėl žingsniuoti į mokymo įstaigą: „Eidama svarsčiau, kad gyvenime dirbau įvairius darbus, tačiau nė vienas nebuvo susijęs su mano išsilavinimu. Dabar man 40 metų ir aš vėl einu į mokyklą. Prasideda naujas mano gyvenimas. Dabar žinau – niekada negali sakyti, kad traukinys jau nuvažiavo. Aš esu to įrodymas.“
Įeini į tamsą, palieki šviesą
Pirmasis mėnuo Šiaulių technologijų mokymo centre dar tik būsimai elektrikei buvo, švelniai tariant, įdomus. Moteris juokiasi, kad tada nežinojo, kuo skiriasi trifazis variklis nuo vienfazio. Tačiau, daug besimokydama savarankiškai ir uoliai lankydama pamokas, ji netruko tapti pirmūne ir rinko vien tik aukščiausius įvertinimus.
„Mokymo įstaigoje gavau suvokimą, kas su kuo „valgoma“. Žinias iškart galėjau pritaikyti praktiškai – ėmiausi elektros instaliacijos tvarkymo darbų savo namuose, vedžiojau elektrą tėčio sode. Viską, ko išmokau, norėjau nedelsiant išbandyti, pažiūrėti, kaip tai veikia realiai“, – sako Aušra Liucija.
Moteris teigia, kad jos profesija nėra populiari tarp moterų. Ji turėjo tik vieną kurso draugę merginą, tačiau darbdaviai durų prieš nosį tikrai neužtrenkė. Vieną dieną ji gavo elektrikės diplomą, kitą – jau darbinosi į vieną didžiausių Šiaulių pramonės įmonių.
„Elektriko darbe mane labiausiai džiugina rasti gedimą ir jį sutvarkyti. Malonu, kai įeini į tamsą ir palieki šviesą. Smagu padėti sutvarkyti gedimą. Man tai lyg mįslė ar galvosūkis. Mano darbas šiek tiek primena konstruktoriaus dėliojimą – gauni brėžinį ir pagal jį dėlioji instaliaciją. Ši profesija būtent tiems, kam patinka tokie galvosūkiai. Kaip koks saldainis!“ – džiaugiasi Aušra Liucija.
Elektriko profesijos mokslai pasirinktoje mokymo įstaigoje truko vienerius metus. Turint aukštąjį išsilavinimą, pakako mokytis tik profesinių dalykų.
„Per metus laiko iš paprasto mirtingojo gali tapti elektriku“, – šmaikštauja ji.
Tapo mokytoja
Aušros Liucijos sėkmės istorija vidutiniame amžiuje atradus savo pašaukimą dar nesibaigia. Aukšti mokymosi rezultatai, kruopštumas ir kitos įgimtos savybės paskatino atkreipti jos tuometinių mokytojų dėmesį. Besibaigiant mokslams, ji gavo pasiūlymą tapti Šiaulių technologijų mokymo centro mokytoja: „Šiek tiek nustebau, tačiau per daug nedvejojusi, sutikau. Tai man tapo dar vienu iššūkiu. Nusprendžiau, kad, būdama tarp savo kolegų, nuolat gausiu papildomų žinių ir tobulėsiu.“
Ir ši pradžia šiaulietei nepasirodė lengva. Iš mokinio amplua teko žaibiškai persiorientuoti į mokytojo, o buvę jos žinių korifėjai tapo kolegomis. Tiesa, Aušra Liucija sako, kad atrasti ryšį su mokiniais nebuvo sunku, mat iš savo patirties puikiai žinojo, kokių lūkesčių turi pradedantieji ir kokias žinias jiems reikia perduoti.
Šiuo metu moteris dirba elektrike ir moko šio amato kitus. Tačiau stovėti vietoje ji neketina ir kurpia planus ateičiai.
„Gyvenu mintimis, kad nuo rugsėjo norėčiau vėl nerti į mokslus. Mano siekis – pagilinti žinias studijuojant elektros inžineriją. Noriu, kad man viskas būtų aišku ir suprantama, kad joks gedimas nebūtų neįveikiamas. Tai plati sritis, tad tikrai yra kur tobulėti. Elektriko specialybėje viskas prasideda nuo trijų laidų ir tęsiasi iki begalybės. Kitaip tariant, šviesą įjungti aš moku, noriu išmokti kitų būdų tai atlikti“, – sako Aušra Liucija.
Pokyčių gyvenime ji nebijo ir juokauja, kad besimokantis žmogus – nesensta.
„Manau, kad žmogus nesensta tol, kol turi noro tobulėti. Kai pradedi leistis žemyn, prasideda senatvė“, – įsitikinusi smalsi moteris.
