Saulėtą birželio 7 d. popietę Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojos kartu su savanore Edita Stiklinskaite susitiko su Anykščių rajono Garbės piliečiu, rašytoju Antanu Drilinga gimtajame jo Plikiškių kaime ir pasveikino su neseniai praėjusiu gražiu 88-tuoju gimtadieniu.
Rašytojas, sugrįžęs į gimtinę, visada paskambina į Viešąją biblioteką kviesdamas atvykti pas jį į svečius. Šį kartą susitikimo metu kraštietis ne tik padovanojo Bibliotekos skaitytojams savo poezijos knygos „Saulės palydos“ (2021m.) du egzempliorius, bet ir perdavė savo naujausios kūrybos rankraštį. Poetas prisipažino, kad nebeplanuoja pats nieko išleisti ir bibliotekininkėms pasiūlė pačioms priimti sprendimą, ką su tuo rankraščiu daryti. „Galite spausdinti, galite išleisti spausdintu ar elektroniniu formatu – tai jūsų valioje. Čia atrinkau savo eilėraščius gimtinei, todėl ir pavadinau rankraštį „Giesmė gimtinei“,– kalbėjo autorius.
Susitikimo metu A. Drilinga pasakojo apie savo asmeninę biblioteką, kuri dabar jau yra išblaškyta: pusantro tūkstančio knygų liko jo gimtuosiuose namuose ir atiduotos naujiems namų savininkams, apie tūkstantį knygų perduota Andrioniškio kaimo bibliotekai, apie penkis šimtus – dar yra name, kuriame jis dabar vasaroja. Su nerimu A. Drilinga kalbėjo apie savo meilę knygoms ir prisipažino norįs, kad jo sukauptos asmeninės bibliotekos knygos būtų išsaugotos.
Susitikimo popietė ir pokalbis pas rašytoją apie kūrybą, gimtojo krašto kultūrinę veiklą ir nenumaldomą laiko tėkmę netrūko prabėgti. Bibliotekininkės atsisveikino palinkėdamos rašytojui geros sveikatos ir gražios vasaros.
Rašytojui leidus, skelbiame keletą eilėraščių, kurie pateikti leidimui sudarytos poezijos rinktinės rankraštyje:
ŠALTINIS
Nusiprausiu, ak aš nusiprausiu
Savo šaltinėly mažame,
Ir tai bus tikriausia ir gražiausia
Man akimirka pasaulyje šiame,
Kuriame visas rankas ir veidą
Vėjai gairino labai ilgai,
Kuriame kiekvieną mano klaidą
Pažymėjo bąlantys plaukai;
Nusiprausiu šaltinėly, nusiprausiu,
Tik po to į gelmę iškeliausiu.
IDENTITETAS
Iš negyvos prūsų kalbos,
Iš aisčių buvusio būdo,
Iš mirusiųjų atminimo,
Iš mirties už tėvynę
Atpažįstu tave,
O Lietuva !
PAUKŠTIS
Strazde, mano vaikystės paukšti,
Pačiulbėk, pačiulbėk:
Jeigu nutilsi –
Gyvenimas eis vis tiek,
Niekas nesustos
Ant žemės baltos:
Nei upės vilnis,
Nei smėlio saujelė,
Nei debesėlis,
Nei mano širdis;
Ir kol plaks širdis –
Čiulbėk, mano paukšti,
Čiulbėk
Per visą Aukštaitiją
Ir per visą mano gyvenimą.
Audronė BEREZAUSKIENĖ, AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
Šaltinis: Nyksciai
