Trečiadienį įvyko Premjerės Ingridos Šimonytės pirmininkaujamos Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijos posėdis, kuriame aptartas pasirengimas šiemet vyksiančiam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, taip pat – pristatyta Diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2023 m. ataskaita.
Diskusijoje apie pasirengimą referendumui ir būtinybę užtikrinti kuo didesnę informacijos apie jį sklaidą dalyvavo komisijos nariai bei Lietuvos diasporos organizacijų atstovai.
Vyriausybės kanceliarijos atstovai posėdžio dalyviams pristatė Vyriausybės kartu su kitomis institucijomis įgyvendinamus ir planuojamus darbus vykdant plačią informavimo kampaniją.
„Būsimas referendumas yra mūsų visų bendro rūpesčio ir atsakomybės klausimas, todėl diasporos susitelkimas yra itin svarbus. Savo ruožtu Vyriausybė jau dabar deda ir toliau dės visas pastangas, kiek leidžia jos turimi įgaliojimai, kad informacija apie vyksiantį referendumą pasiektų kaip įmanoma daugiau piliečių ir jie galėtų priimti informuotą sprendimą“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
Kaip rodo pastaroji reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, atlikta Vyriausybės kanceliarijos užsakymu, informuotų apie įvyksiantį referendumą Lietuvos piliečių skaičius auga. Taip pat daugėja manančių, kad išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, yra svarbu.
2024 m. gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Respublikos Prezidento rinkimų turu vyks referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę. Išsamiau su referendume spręsimu klausimu ir kita aktualia informacija galima susipažinti čia.
Pristatant Diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2023 m. ataskaitą, posėdyje pažymėta, jog diasporos politikos įgyvendinimas, sėkmingai naudojant tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį, užtikrina kasmet didėjantį diasporos politiką įgyvendinančių partnerių skaičių: 2023 m. diasporos politiką įgyvendino 50 valstybės institucijų ir savivaldybių, 2024 m. šis skaičius auga iki 75.
Detaliau 2023 m. ataskaitą pristatęs užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad gerėja ir valstybės įgyvendinamos diasporos politikos kokybė, suteikianti daugiau galimybių Lietuvos diasporai užsienyje puoselėti tautinę tapatybę, įsitraukti į valstybės gyvenimą ir planuoti grįžimą į Lietuvą.
Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisiją sudaro į diasporos politikos įgyvendinimą įsitraukusių Lietuvos Respublikos ministerijų ir įstaigų, diasporos organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vadovai. Jos paskirtis – užtikrinti Vyriausybės dialogą su Lietuvos diasporos organizacijomis, svarstyti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos diasporos politikos, Lietuvos diasporos politikos strategijos įgyvendinimo veiksmų plano ir jo vykdymo.