Prastos būklės kelių ir tilų tvarkymo darbams – prioritetinis finansavimas

Įvertinimas

Šiandien Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 543,2 mln. eurų, t. y., tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad toks valstybės finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas, ateityje jį būtina didinti.

„Įvertinant lėšų poreikį ir infliaciją, akivaizdu, kad vien Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų šalies kelių infrastruktūrai gerinti nepakaks, todėl skirstome lėšas numatydami prioritetus svarbiausiems poreikiams ir ieškome visų kitų įmanomų finansavimo šaltinių. Šiems metams Vyriausybė papildomai skyrė lėšų kariniam mobilumui – keliams, kurie veda poligonų link. Siekiame, kiek įmanoma, kompensuoti lėšų trūkumą, tačiau tai yra rimtas iššūkis, ateityje finansavimą keliams būtina didinti, kad išvengtume neigiamų padarinių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

Valstybinės reikšmės keliams numatytos lėšos paskirstomos įvairiems poreikiams – 135,1 mln. eurų keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastajam ir kapitaliniam remontui, 59,6 mln. eurų strateginiams projektams („Via Baltica“ ruožui tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos, magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožams rekonstruoti ir kt.), 49,4 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, 19,6 mln. eurų inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti (pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams, sankryžoms) ir kt.

Primename, kad siekiant sparčiau tvarkyti prastos būklės kelius ir tiltus, būtent šiems darbams finansuoti teikiamas prioritetas. Tai daroma jau trečius metus iš eilės – skirstant KPPP lėšas mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui ir skiriama daugiau lėšų keliams ir tiltams. Palyginti su 2018 m., šiems prioritetiniams darbams skiriama net keletą kartų daugiau lėšų.

Iš vietinės reikšmės keliams skiriamo finansavimo 9 proc., t. y. 16,1 mln. eurų, skiriama valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, atrinktiems pagal nustatytą tvarką ir kriterijus. Šiomis lėšomis bus iš dalies finansuojama 11 projektų, įgyvendinamų Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Iš jų 6 projektai bus tęstiniai, jau pernai finansuoti kaip svarbūs valstybei.

Vietinės reikšmės keliams kurortinėse Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse skiriama iš viso 3,3 mln. eurų, kitų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams – 159,9 mln. eurų.

KPPP sąmata patvirtinta trejiems metams, preliminari suma 2024 m. ir 2025 m. – beveik po 522 mln. eurų. Šioje sąmatoje nurodytos 2024 m. ir 2025 m. lėšos yra tik žemiausia KPPP finansavimo riba, dėl šių lėšų bus apsispręsta atitinkamai svarstant būsimų metų biudžetą.