Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbė, kad jo kariuomenė paliks Nigerį iki metų pabaigos. Failas Chriso Brunskill/UPI nuotrauka | Licencijos nuotrauka
Rugsėjo 25 d. (UPI) — Prezidente, Prancūzija išves savo kariuomenę iš Nigerio iki metų pabaigos Emmanuelis Macronas sakė, po didėjančio išorinio priešiškumo, nukreipto prieš Paryžių, Vakarų Afrikos valstybėje, kur jos civilių valdoma vyriausybė buvo nuversta per liepos mėnesio perversmą.
Macronas tai paskelbė sekmadienį interviu su prancūzų televizijos kanalais TFI ir France 2.
„Mes nutraukiame savo karinį bendradarbiavimą su de facto Nigerio valdžia, nes jie nebenori kovoti su terorizmu“, – sakė jis. sakė.
Macronas taip pat sakė, kad Prancūzijos ambasadorius Nigeryje Sylvain Itté turėjo grįžti namo po kelių valandų.
Uzurpuojanti Nacionalinė šalies apsaugos taryba apibūdino Macrono pareiškimą kaip „istorinį judėjimą“ Nigeriui.
„Bet kuris asmuo, bet kokia institucija ar struktūra, kurios buvimas kelia grėsmę mūsų šalies interesams ir projekcijoms, nori nenori turės palikti mūsų protėvių žemę“, – sakoma pranešime. teiginys.
„Imperialistinės ir neokolonialistinės jėgos mūsų nacionalinėje teritorijoje nebėra laukiamos“.
Per pastaruosius kelerius metus Nigerio, kaip Vakarų sąjungininko, svarba išaugo neramiame Sahelio regione, kuriame, be kitų problemų, kylančių sukilimų ir politinio nestabilumo, taip pat išaugo Rusijos veikla.
Vakarų Afrikos valstybėje Prancūzija išlaikė apie 1500 karių, o JAV – apie 1100 karių kovos su terorizmu tikslais. Tačiau jų ateitis čia kilo po to, kai Nigerio kariuomenė, vadovaujama Abdourahamane’o Tchiani, liepos 26 d. suėmė Vakarų sąjungininką ir demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą, kad perimtų Niamey kontrolę.
Nuo tada vyksta protestai, smerkiantys Prancūzijos buvimą šalyje, o rugpjūčio 31 d. įsakė išsiųsti Itté ir jo žmona.
Prancūzija anksčiau pareiškė, kad nereaguoja į vyriausybės, kurios nepripažįsta, reikalavimus.
Jungtinės Valstijos sustabdė savo karines operacijas Nigeryje ir anksčiau šį mėnesį pradėjo perkelti karius ir turtą iš 101-osios oro bazės, esančios sostinėje Niamey už maždaug 570 mylių į šiaurės rytus į Agadezo miesto oro bazę 201 – objektą, kurį Kongresas leido JAV oro pajėgoms statyti. 2019 m. ir kuriame yra JAV žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos lėktuvai.
Prancūzijos karių pasitraukimas kelia klausimų, ar amerikiečiai ketina sekti.
Kartu su kariniu bendradarbiavimu su Nigeriu, JAV pagalba taip pat buvo sustabdyta, o Vašingtonas ir kiti sąjungininkai taikė sankcijas chuntai po jos perversmo – paskutinio įvykusio regione, kuriame nuo 2020 m. sėkmingai įvykdyta mažiausiai šešių mirties bausmė.
