Poeto Jono Aisčio klubas „Katarsis“ 2023 metų rugpjūčio pabaigoje lankėsi Šešuolėliuose. Ten dalyvavo šv. Mišiose, kurias laikė kunigas Vidas Bernardas Sajeta. Vėliau įvyko ekskursija bei agapė, kurio metu kunigas pasakojo apie parapiją, bažnyčios istoriją, dalijosi įžvalgomis apie gyvenimo vertybes, prisiminė Jono Aisčio gyvenimą bei kūrybą. Kunigas Vidas Bernardas yra Jono Aisčio giminaitis, garsiojo poeto dvasinis genas ryškiai atsispindi šio dvasingo kunigo gyvenime bei tarnystėje. Nes negana pacituoti Aistį, paskaityti jo kūrinius, įsigilinti į jo biografiją – bet kaip ir lietuviška jausena, taip ir „Aistiško geno“ neturėjimas neleis iki galo suprasti jo gyvenimo ir kūrybos katarsio. Kartu su Lietuvos atgimimo laikotarpiu prasidėjo paties Aisčio atgimimas platesniam giminės ratui, jo tėviškės vietos atkūrimas, platesnei žmonių bendruomenei.
Kunigas Vidas Bernardas aktyviai dalyvauja Poeto Jono Aisčio klubo „Katarsis“ veikloje. Kažkada Jono Aisčio tėviškės atkurtoje vietoje (savanorių jėgomis) rengiant poeto paminėjimą jo gimimo dieną, susirinkdavo labai gausus jo giminių ir garsių žmonių būrys. Kunigas visada dalyvaudavo renginiuose, talkose. Kunigas prisidėjo prie Jono Aisčio muziejaus kūrimo, kartu su kitais giminaičiais perdavė vertingus eksponatus. Kasmet Rumšiškėse atlaiko šv. Mišias už Joną Aistį bei jo gimines, meldžiasi kapinėse.
Jauniausios Jono Aisčio seserys tapo seserims kazimierietėms Pažaislio vienuolyne, jos įtakojo ir Vido Bernardo Sajetos dvasinį pašaukimą. Vienuolių maldos ir pastangos nenuėjo veltui: kunigu tapo Vidas Bernardas Sajeta, jų sesers Anastasijos Dvareckienės vaikaitis, Jono Aisčio dukterėčios Jadvygos Trakimienės sūnus. Jo kelias į dvasininkus buvo sunkus, bet visa giminė labai juo didžiuojasi. Žiežmarietis Vidas Bernardas Sajeta baigė Kauno kunigų seminariją ir vysk. Juozo Matulaičio buvo įšventintas kunigu. 1993 metais labai daug jaunų vyrų buvo įšventinta kunigais. Tokio skaičiaus ne tik viename kurse, bet iš viso studijuojančių dabar nė vienoje Lietuvos seminarijoje nėra. Daugiau kaip 20 metų jis buvo Paparčių parapijos klebonu.
Šiuo metu kunigas Vidas Bernardas Sajeta yra trijų parapijų klebonas: tai Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčios, Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės bažnyčios ir Žibalų Šv. Jurgio bažnyčios.
Gotikos šedevru vadinama Šešuolėlių bažnyčia – viena gražiausių visoje šalyje Jeigu pirmą kartą važiuosit Širvintos-Giedraičiai keliu, neabejotinai nustebsite – įvažiavus į Antruosius Šešuolėlius ant kalvos išvysite bažnyčią, kuri greičiau primins Vakarų Europos maldos namus, o ne nedidukės Lietuvos gyvenvietės bažnyčią. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su daugeliu bokštelių, vienanavė. Į bažnyčią veda aukšti laiptai. 1901–1910 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija. Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės, bažnyčia vadinama „gotikos šedevru“. Grakštūs įvairių dydžių ir formų bokšteliai stiebiasi į dangų, eksterjeras subtiliai dera su ją supančia aplinka, o laiptai žemyn nuveda į Širvintos slėnį. Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės, bažnyčia viena gražiausių ne tik Širvintų krašto, bet ir visos Lietuvos bažnyčių yra buvusiame Šešuolėlių II dvare. Ji žavi ne savo didumu ar vidaus puošybos įmantrumu, o architektūros grožiu ir subtilia darna su vietove. Kaip liekna pasakų karalaitė ji stovi ant kalvos. Iš toli matyti šaunantis į dangų gotikinis bokštas, apsuptas senų klevų vainiku. Kalvos papėdėje ramiai vinguriuoja kukli, kaip ir viršum jos stovinti šventovė, Širvinta. Ši bažnyčia buvo pastatyta 1901–1910 m., ją dvarininkai statė kaip mauzoliejų sau. Tačiau gyvenvietės bažnyčios istorija – žymiai senesnė. Dar iki 1744 m. buvo pastatyta koplyčia netoli dabartinės bažnyčios esančiame Šešuolėlių dvare, kuris priklausė grafams Kasauskams, vėliau – Šumskams. Šie ir pastatė pirmąją gyvenvietės koplyčią, ji anuomet iškilo medinė.
Pasakojama ir stebuklinga su bažnyčios parinkimo vieta susijusi istorija. Prie dvaro augo didelė liepa, kurioje vieną dieną žmonės rado įkeltą Dievo Motinos su vaikeliu Jėzumi ant rankų paveikslą. Paveikslas buvo nuneštas į už kelių kilometrų esančią Alionių bažnyčią, bet kitą dieną paveikslas esą stebuklingai vėl atsidūrė liepoje. Kelis kartus nešioję paveikslą ir vėl jį radę liepoje, Šešuolėlių dvaro žmonės pastatė toje vietoje mažą medinę bažnytėlę.1863 metais rusų valdžia uždraudė kunigui gyventi Šešuolėliuose — bažnytėlė liko stovėti tuščia. Bažnytėlė sudubo iš senatvės ir todėl buvo sugriauta. Naujos bažnyčios statyti valdžia neleido. 1901–1910 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.
Bažnyčia priklauso Kaišiadorių vyskupijai. Šešuolėlių bažnyčioje švenčiami šv. Kazimiero (kovo 4 d.), šv. Lauryno (rugpjūčio 10 d.) ir tituliniai Švč. Mergelės Marijos Visų Malonių Tarpininkės (paskutinį gegužės mėn. sekmadienį) atlaidai.
Švč. Mergelės Marijos titulą turi 165 Lietuvos bažnyčios. Ir tik Šešuolėliai turi Švč. Mergelės Marijos, Visų Malonių Tarpininkės titulą.
Straipsnio autorė: dr.Valentina Šereikienė
Poeto Jono Aisčio klubas „Katarsis“ 2023 metų rugpjūčio pabaigoje lankėsi Šešuolėliuose. Ten dalyvavo šv. Mišiose, kurias laikė kunigas Vidas Bernardas Sajeta. Vėliau įvyko ekskursija bei agapė, kurio metu kunigas pasakojo apie parapiją, bažnyčios istoriją, dalijosi įžvalgomis apie gyvenimo vertybes, prisiminė Jono Aisčio gyvenimą bei kūrybą. Kunigas Vidas Bernardas yra Jono Aisčio giminaitis, garsiojo poeto dvasinis genas ryškiai atsispindi šio dvasingo kunigo gyvenime bei tarnystėje. Nes negana pacituoti Aistį, paskaityti jo kūrinius, įsigilinti į jo biografiją – bet kaip ir lietuviška jausena, taip ir „Aistiško geno“ neturėjimas neleis iki galo suprasti jo gyvenimo ir kūrybos katarsio. Kartu su Lietuvos atgimimo laikotarpiu prasidėjo paties Aisčio atgimimas platesniam giminės ratui, jo tėviškės vietos atkūrimas, platesnei žmonių bendruomenei.
Kunigas Vidas Bernardas aktyviai dalyvauja Poeto Jono Aisčio klubo „Katarsis“ veikloje. Kažkada Jono Aisčio tėviškės atkurtoje vietoje (savanorių jėgomis) rengiant poeto paminėjimą jo gimimo dieną, susirinkdavo labai gausus jo giminių ir garsių žmonių būrys. Kunigas visada dalyvaudavo renginiuose, talkose. Kunigas prisidėjo prie Jono Aisčio muziejaus kūrimo, kartu su kitais giminaičiais perdavė vertingus eksponatus. Kasmet Rumšiškėse atlaiko šv. Mišias už Joną Aistį bei jo gimines, meldžiasi kapinėse.
Jauniausios Jono Aisčio seserys tapo seserims kazimierietėms Pažaislio vienuolyne, jos įtakojo ir Vido Bernardo Sajetos dvasinį pašaukimą. Vienuolių maldos ir pastangos nenuėjo veltui: kunigu tapo Vidas Bernardas Sajeta, jų sesers Anastasijos Dvareckienės vaikaitis, Jono Aisčio dukterėčios Jadvygos Trakimienės sūnus. Jo kelias į dvasininkus buvo sunkus, bet visa giminė labai juo didžiuojasi. Žiežmarietis Vidas Bernardas Sajeta baigė Kauno kunigų seminariją ir vysk. Juozo Matulaičio buvo įšventintas kunigu. 1993 metais labai daug jaunų vyrų buvo įšventinta kunigais. Tokio skaičiaus ne tik viename kurse, bet iš viso studijuojančių dabar nė vienoje Lietuvos seminarijoje nėra. Daugiau kaip 20 metų jis buvo Paparčių parapijos klebonu.
Šiuo metu kunigas Vidas Bernardas Sajeta yra trijų parapijų klebonas: tai Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčios, Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės bažnyčios ir Žibalų Šv. Jurgio bažnyčios.
Gotikos šedevru vadinama Šešuolėlių bažnyčia – viena gražiausių visoje šalyje Jeigu pirmą kartą važiuosit Širvintos-Giedraičiai keliu, neabejotinai nustebsite – įvažiavus į Antruosius Šešuolėlius ant kalvos išvysite bažnyčią, kuri greičiau primins Vakarų Europos maldos namus, o ne nedidukės Lietuvos gyvenvietės bažnyčią. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su daugeliu bokštelių, vienanavė. Į bažnyčią veda aukšti laiptai. 1901–1910 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija. Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės, bažnyčia vadinama „gotikos šedevru“. Grakštūs įvairių dydžių ir formų bokšteliai stiebiasi į dangų, eksterjeras subtiliai dera su ją supančia aplinka, o laiptai žemyn nuveda į Širvintos slėnį. Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės, bažnyčia viena gražiausių ne tik Širvintų krašto, bet ir visos Lietuvos bažnyčių yra buvusiame Šešuolėlių II dvare. Ji žavi ne savo didumu ar vidaus puošybos įmantrumu, o architektūros grožiu ir subtilia darna su vietove. Kaip liekna pasakų karalaitė ji stovi ant kalvos. Iš toli matyti šaunantis į dangų gotikinis bokštas, apsuptas senų klevų vainiku. Kalvos papėdėje ramiai vinguriuoja kukli, kaip ir viršum jos stovinti šventovė, Širvinta. Ši bažnyčia buvo pastatyta 1901–1910 m., ją dvarininkai statė kaip mauzoliejų sau. Tačiau gyvenvietės bažnyčios istorija – žymiai senesnė. Dar iki 1744 m. buvo pastatyta koplyčia netoli dabartinės bažnyčios esančiame Šešuolėlių dvare, kuris priklausė grafams Kasauskams, vėliau – Šumskams. Šie ir pastatė pirmąją gyvenvietės koplyčią, ji anuomet iškilo medinė.
Pasakojama ir stebuklinga su bažnyčios parinkimo vieta susijusi istorija. Prie dvaro augo didelė liepa, kurioje vieną dieną žmonės rado įkeltą Dievo Motinos su vaikeliu Jėzumi ant rankų paveikslą. Paveikslas buvo nuneštas į už kelių kilometrų esančią Alionių bažnyčią, bet kitą dieną paveikslas esą stebuklingai vėl atsidūrė liepoje. Kelis kartus nešioję paveikslą ir vėl jį radę liepoje, Šešuolėlių dvaro žmonės pastatė toje vietoje mažą medinę bažnytėlę.1863 metais rusų valdžia uždraudė kunigui gyventi Šešuolėliuose — bažnytėlė liko stovėti tuščia. Bažnytėlė sudubo iš senatvės ir todėl buvo sugriauta. Naujos bažnyčios statyti valdžia neleido. 1901–1910 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.
Bažnyčia priklauso Kaišiadorių vyskupijai. Šešuolėlių bažnyčioje švenčiami šv. Kazimiero (kovo 4 d.), šv. Lauryno (rugpjūčio 10 d.) ir tituliniai Švč. Mergelės Marijos Visų Malonių Tarpininkės (paskutinį gegužės mėn. sekmadienį) atlaidai.
Švč. Mergelės Marijos titulą turi 165 Lietuvos bažnyčios. Ir tik Šešuolėliai turi Švč. Mergelės Marijos, Visų Malonių Tarpininkės titulą.
Straipsnio autorė: dr.Valentina Šereikienė
