Į tai ką ir kokiais kiekiais valgo daugelis akyliau pradeda kreipti dėmesį atėjus pavasariui ir tas dėmesys mitybai neslopsta iki rudens.
Rudenį krentant nuo medžių lapams mažėja ir daugelio žmonių dėmesys savo kūno linijoms, nes logiška – jog atvėsus orams, apsimaudami šiltesnius, storesnius rūbus galime ne tik suteikti kūnui daugiau šilumos, bet ir puikiai rūbų pagalba užmaskuoti prasimušančių papildomų kilogramų apvalumus.
Mes su Katinienė ne išimtis. Svorio korekcijos imamės jau naujųjų metų rytą. Tada lengviau kasryt lipant ant svarstyklių stebėti kaip kasdien krenta bereikalingi kūno kilogramai, kuriuos nesunkiai sukrovėme per visiems katalikams puikiai žinomas šventes Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Na o švęsdami naujuosius metus surinktą viršsvorį tik užfiksuodavome metų aukščiausioje svarstyklių skalėje.
Tad atėjus kovo mėnesiui mes su Katiniene jau būname pusiaukelėje link norimo kūno svorio, kurio reikia norint ant savęs užsitempti mylimiausius vasarinius marškinėlius su didžiulės keptos karkos lipduku ant nugaros.
Tad vykdami į piceriją „Kaminas rūko” su Katiniene kaip tik ir aptarėme tai kaip mums sunkiai sekėsi paskutinėmis dienomis mesti svorį ir kiek tai pareikalavo pastangų.
Dar automobilyje aptarėme, kad vaikams užsakysime po picą, o sau paimsime vieną per pusę.
Panašaus plano laikėmės ir užsakydami picas, nors meniu surašyti šmaikštūs picų pavadinimai vos nepakoregavo mūsų užsakymo į jį įtraukiant dar vieną picą – „Ožkos bučinys”, bet deginantis nugarą Katinienės žvilgsnis privertė mane tos minties atsisakyti, ir pasitraukus nuo prekystalio prisėsti prie šeimos pasirinkto stalelio.
Labai retai piktnaudžiauju gazuotais gėrimais, o ypač – „Coca – cola”, bet renkantis gėrimus išgirsta frazė privertė mane tos minties atsisakyti, nes esu labai pamaldus žmogus.
Jei „Kaminas rūko” darbuotojo pasakymas, kad „Mole cola” gaminama Italijoje, naudojant mineralinį vandenį, manęs nesugundė užsisakyti šio gėrimo, tai jo pasakymas, kad „Mole colą” prieš vežant į Lietuvą dar veža į Vatikaną, kur Popiežius asmeniškai visus buteliukus pašventintų, paliko mane ne tik be žado, bet ir sukėlė didelį norą kuo greičiau paragauti šio šventinto gėrimo.
Gal jis ir pajuokavo, bet gerdamas tą gazuotą gėrimą kažkokią vidinę palaimą visgi pajutau.
Malkinė krosnis picerijoje tokia didelė, kad dėl mažos picerijos patalpos nepajėgiau paveiksluodamas ją visą sutalpinti į kadrą.
Kad negalvočiau, jog krosnis varoma vien elektra, man net buvo leista įkišti nosį į krosnį ir pamatyti joje degančias malkas, nes vien sukrautų malkų šalia krosnies man nepakako.
Na o dabar pereikime prie pavadinime minimos moralinės žalos ir kaip mes su Katiniene, neįskaitant vaikų, ją patyrėme.
Kaip ir sakiau užsakėme 3 picas.
„Jurgio” pica – 13,00 €
Sūnaus užsakyta pica iškėlė diskusiją mūsų šeimoje, kaip teisingai reiktų valgyti picą: imti ją tiesiog rankomis, ar visgi valgant picą naudotis peiliu ir šakute?
Tikiuosi šio juokelio neskaitys koks italas, nes tikrai už tokius juodus juokelius būčiau stipriai apšauktas.
Kas liečia „Jurgio” picą, tai buvo gausiausiai įvairiais ingredientais gardinta pica iš visų tą dieną ragautų picų picerijoje.
„Mortadelos” pica – 13,00 €
Jei pastebėjote ant „Jurgio” picos, taip pat kaip ir ant „Mortadelos” picos puikiai matosi gausiai užlieta aliejaus, kuriuo picas prieš mums patiekiant valgyti pagardino picerijos darbuotojas.
Apie aliejų ant picų supras tik tie, kas bent kartą yra buvę Italijoje, ar toje pačioje Graikijoje ir yra ragavę tikro alyvuogių aliejaus, kuris jį valgant net vien su duonele burnoje nesivelia.
O ir Italijoje jei paprašysite patiekti prie picos padažo, pirma apie ką pagalvos italai jog jūs prašote papildomai aliejaus.
„Baravykų ir mėlynojo pelėsinio sūrio” pica – 12,00€
O šią picą su baravykais ir pelėsiniu sūriu perpus turėjau dalintis su Katiniene, kuri ne tik pati, bet ir mane jau kelintas mėnuo verčia skaičiuoti kalorijas.
Švelnus pelėsinis sūris, baravykai ir minkštutė picos tešla, kelių stebuklingų rankų mostų dėka virš stalo panaikino ne tik šią mūsų picą, bet dar sugebėjo tomis pačiomis rankomis padaryti kelis invazinius išpuolius į vaikų valgytas picas.
Katinienė trumpam pasišalinus į tualetą padarė didelę klaidą.
Jei žmonoms nematant, mėgstantys „padaryti gramą” vyrai pasinaudoja tokiais momentais tam, kad galėtų prie baro išlenkti papildomą čėrkelę, aš tą laiką išnaudoju savaip.
Nulėkęs prie prekystalio užsakiau dvi picas, viena iš dviejų buvo jau minėtas „Ožkos bučinys”, o kita desertui pica su kriaušėmis ir pelėsiniu sūriu.
Pica „Ožkos bučinys” – 13,00 €
Ir ką jūs manote, prabėgus kelioms minutėms po to kai Katinienė grįžo prie stalo, atnešė mums mano užsakytas picas.
Ką jau ką, bet nustatyti nustebusį veidą aš moku, tad Katineinei bandančiai aiškinti jog tų picų mes neužsakėme, aš pasiūliau viską spręsti vėliau, nes picos bet kokiu atveju atneštos ir dabar vėsta…
Ir ką jūs manote, visų šeimos narių bendra nuomone pica „Ožkos bučinys” buvo pripažinta skaniausia iš visų tą dieną valgytų picų.
„Kriaušių ir mėlynojo pelėsinio sūrio” pica – 11,00 €
O kriaušių pica manau turėtų patikti smaližiams, nors kriaušės iš savęs ir nebuvo saldžios, bet saldesnio poskonio picai suteikė medus, kurį lengvai slopino švelnus pelėsinis sūris.
Reziumuoju. Jei ne 2025 metų „TOP 10 Lietuvos kavinių/restoranų”, gaminančių skaniausius cepelinus, picas, burgerius, kebabus ar BBQ šonkaulius rinkimai, kurių vienoje iš kategorijų dalyvavo „Kaminas rūko” apie šią piceriją greičiausiai iki šiol nebūčiau žinojęs.
Ši picerija rinkimuose pagal surinktą skaitytojų balsų skaičių užėmė 3 vietą.
Jei dabar man reiktų jums rekomenduoti piceriją Klaipėdos mieste, kurioje kepa skanias picas, be jokių ilgesnių pamąstymų rekomenduočiau šią piceriją „Kaminas rūko”, nes kol kas skanesnių picų nesu gimtajame mieste valgęs.
Vertindamas 5/5 balu šią mažytę piceriją noriu savo skaitytojams ją rekomenduoti kaip vietą, kurioje Italijos picos yra arčiau mūsų nei pati Italija.
P.s. Apie moralinę žalą, kurią patyrė Katinienė kartu su manimi. Kitos dienos rytą tradiciškai pasisvėrę abu pastebėjom kad mūsų svoriai šoktelėjo į viršų keliais šimtais gramų.
Tai dabar sėdime su Katiniene ir svarstome – lyg ant durų užrašo įspėjančio, kad picerijoje pavalgius gali pakilti jūsų svoris informacijos parašytos nebuvo, tai gal galime prašyti picerijos kokios moralinės kompensacijos?
„Kaminas rūko”
Naikupės gatvė 36, Klaipėda
