Perdegimo sindromas (angl. „burnout syndrome“) yra emocinė, protinė ir fizinė išsekimo būsena, sąlygota pernelyg didelio ir užsitęsusio streso (dažniausiai susijusio su darbu). Jis pasireiškia tada, kai žmogui keliama tiek reikalavimų, kiek jis nebegali įvykdyti. Tai sukelia stresą, kuriam užsitęsus žmogus netenka susidomėjimo ar motyvacijos, kurie anksčiau ir skatino būti įsitraukus į pasirinktą veiklą.
Perdegimo sindromas, kurį dar kitaip galime pavadinti profesiniu pervargimu, gerai žinomas daugeliui iš mūsų. Šiam sindromui psichologai taiko skirtingus apibrėžimus, kaip vienas iš variantų, tai negatyvių psichologinių susijaudinimų rinkinys, susijęs su stipria tarpasmeninių santykių įtampa. Perdegimo sindromas dažniausiai yra profesinio tarpasmeninio streso pasekmė. Jis atsiranda, kai žmogaus adaptacinės galimybės įveikiant stresą yra viršytos. Perdegimas – akivaizdus ženklas, kad Jūsų gyvenime kažkas svarbaus neveikia. Būnant šioje būsenoje ilgainiui energijos atsargos išsenka, stipriai krenta darbo efektyvumas ir žmogaus galimybės džiaugtis darbu bei asmeniniu gyvenimu.
Kokių profesijų darbuotojams dažniausiai gresia perdegimo sindromas?
Šis sindromas dažniausiai pažeidžia žmones, kurių darbo specifikoje yra nuolatinis padidintas kontaktas su kitais žmonėmis: vadovus, pedagogus, medikus, socialinius darbuotojus, psichoterapeutus ir kitų panašių profesijų atstovus. Perdegimo sindromą greičiau patiria darbuotojai turintys tokių asmenybės bruožų kaip polinkį į perfekcionizmą, pesimistinį požiūrį į save ir pasaulį, norą viską kontroliuoti; nenorą nors kažką perduoti kitiems, norą daug pasiekti, didelių ambicijų, jautrumą, empatiją, linkusius susitapatinti su kitais. Riziką didina ir izoliacija, darbas su sudėtingais klientais, viršvalandžiai, bloga vadyba.
Kaip žinoti, ar esu pakeliui į perdegimą?
Gali būti, kad artėjate prie perdegimo, jei:
Kiekviena diena atrodo bloga diena.
Rūpinimasis darbu ar namais atrodo kaip visiškas energijos švaistymas.
Jaučiamas nuolatinis nuovargis.
Didžioji dienos dalis praleidžiama atliekant arba visai paprastas/nuobodžias užduotis, arba tokias, kurios atrodo neįveikiamos.
Atsiranda jausmas, kad viskas, ką žmogus daro neduoda rezultatų arba nėra įvertinama
Kokie yra perdegimo požymiai?
Fiziniai:
Nuovargis, išsekimas.
Nusilpęs imunitetas, lengvai susergama.
Dažni galvos, nugaros, raumenų skausmai.
Pasikeitę mitybos, miego įpročiai.
Emociniai:
Kankina nesėkmės ir nepasitikėjimo savimi jausmas.
Jaučiamas bejėgiškumas, tarsi įstrigimas, pralaimėjimo pojūtis.
Trūksta motyvacijos.
Didėjantis cinizmas ir neigiamas požiūris.
Atlikus darbus nejaučiamas pasitenkinimas.
Elgesio:
Išsisukinėjimas nuo atsakomybės.
Savęs atskyrimas nuo kitų, sąmoninga izoliacija.
Atidėliojimas, ilgiau atliekami įprasti darbai.
Bandant „išspręsti“ šias problemas vartojamas maistas, narkotinės medžiagos, alkoholis.
Nepasitenkinimas išliejamas bendraujant su kitais.
Praleidinėjamas darbas, paskaitos, pamokos.
Ką daryti, kad išvengtume perdegimo sindromo?
Keletas paprastų patarimų, padėsiančių išvengti „perdegimo“ bei atgauti vidinę pusiausvyrą, kuri labai svarbi kiekvieno žmogaus gerai psichinei savijautai:
Puoselėkite sveikos mitybos, tik jums individualiai dozuoto fizinio krūvio, sveiko miegojimo įpročius. Reguliariai sportuokite, pakankamai pailsėkite.
Pradėkite dieną nuo jogos pratimų, mankštos arba atpalaiduojančios, ramios veiklos, pvz. keliolika minučių meditacijos, paskaitymo ką nors įkvepiančio.
Darykite pertraukas nuo technologijų. Tuo metu išjunkite telefonus, kompiuterį.
Išmėginkite ką nors naujo, pvz. pradėkite naują projektą, daugiau laiko skirkite savo hobiui. Laisvalaikiu pasirinkite veiklą, kuri neturi nieko bendro su Jūsų darbu.
Mokykitės valdyti stresą, lankykite jogos užsiėmimus. Perdegus jūs galite pasijausti bejėgiai, tačiau iš tikrųjų Jūs turite kur kas daugiau galimybių suvaldyti stresą nei galvojate.
Kur kreiptis jeigu „perdegimo“ išvengti visgi nepavyko?
Jeigu jaučiate, kad perdegimo išvengti visgi nepavyko, galite padėti sau visai atsitraukiant nuo įtampą keliančių situacijų ir iš naujo įvertinant savo vertybes bei tikslus, tačiau tai padaryti esant perdegimo veikiamoje būsenoje savarankiškai dažnai labai sudėtinga ir vien to nepakanka, todėl geriau iš karto kreiptis į specialistus, kurie suteiktų visapusišką pagalbą. Geriausias sprendimas būtų rasti kompleksinę pagalbą – tokią, kuri padėtų atstatyti ir psichologinę būseną, ir sustiprinti visą organizmą. Tokią pagalbą galite gauti Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikoje. Specialių klinikinių programų metu čia rasite ne tik individualias psichologines konsultacijas, moksliškai grįstą terapiją (pvz. muzikos, dėmesingo įsisąmoninimo, aromatų terapiją), visiškai pakeisite aplinką, bet ir sustiprėsite fiziškai, o tai yra labai svarbu visų mūsų psichologinei savijautai. Paliesiaus klinikoje perdegimas gydomas individualiai parinktu fiziniu krūviu bei specialiomis terapijomis nuolatinėje gydytojų priežiūroje, nuostabioje gamtoje Paliesiaus dvare.
Kaip siejasi fizinis krūvis ir psichinė sveikata?
Fizinio krūvio sąsaja su fizine sveikata gerai žinoma, tačiau apie jo poveikį psichinei sveikatai kalbama mažai. Visgi mokslininkų susidomėjimas šia tema auga. Neseniai publikuotame tyrime, kuriame dalyvavo virš milijono tiriamųjų, paaiškėjo, jog fiziškai aktyvūs asmenys psichologiškai jaučiasi geriau nei tie, kurie neskiria laiko papildomam fiziniam aktyvumui. Geresnė savijauta pasiekiama atliekant bet kokias papildomo fizinio krūvio formas, tačiau tam tikros sporto rūšys išsiskyrė kaip labiau efektyvios: važiavimas dviračiu, aerobiniai pratimai bei treniravimasis sporto salėje. Taip pat paaiškėjo, kad ilgesnės trukmės ir dažnesnis fizinis aktyvumas nebuvo susijęs su geresne psichine sveikata. Mokslininkų teigimu didžiausia fizinio aktyvumo ir psichologinės savijautos sąsaja buvo stebima tarp tų, kurie mankštinasi po 45 minutes 3-5 kartus per savaitę.
Vadinasi, fiziniai pratimai yra gyvybiškai svarbūs ne tik kūno, bet ir psichologinės sveikatos palaikymui, todėl labai svarbu sistemingai ir nuosekliai mankštintis. Kai stresas paveikia smegenis, visas kūnas jaučia jo poveikį bei atvirkščiai: padedant kūnui pasijusti geriau, psichologiškai irgi pasijaučiame geriau. Per mažas fizinis krūvis gali neduoti teigiamo efekto, o per didelis – sukelti papildomą stresą organizmui, todėl labai svarbu pasirinkti adekvatų, individualiai kiekvienam asmeniui tinkantį fizinį aktyvumą.
Šaltinis: https://paliesiausklinika.lt/
