Š. m. liepos 15 d. paskelbta 2024 m. balandžio 24 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva dėl atliekų sąvartynų.
Ši direktyva skatina geriausių prieinamų gamybos būdų ir inovacijų kūrimą ir diegimą, efektyviau naudoti energiją ir išteklius, naudoti mažiau pavojingų medžiagų, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šie pokyčiai gali būti aktualūs apie 200 Lietuvos įmonių, šiandien turinčių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus.
Naujoji direktyva įpareigoja valstybes nares reikalauti, kad ūkio subjektas kiekvienam įrenginiui parengtų ir įgyvendintų aplinkosaugos vadybos sistemą. Minėta sistema skatins diegti priemones, skirtas atliekų susidarymo prevencijai, padedančias taupiai naudoti išteklius, energiją, vandenį, taip pat vengti ar naudoti mažiau pavojingųjų medžiagų, gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir kt.
Siekti šių tikslų įmonėms padės Europos Sąjungoje įkurtas Pramonės pertvarkos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras (INCITE), kuris kurs naujas mažiau taršias gamybos technologijas.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų politines aktualijas, direktyva papildyta naujomis nuostatomis, suteikiančiomis teisę kompetentingai institucijai (Lietuvoje – Aplinkos apsaugos agentūrai) nustatyti ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes arba aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kilus krizei dėl ypatingų aplinkybių, kurių ūkio subjektas ir valstybės narės negali kontroliuoti ir dėl kurių kyla didelių sutrikimų arba atsiranda trūkumas. Pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti energijos tiekimo saugumą, išteklių, medžiagų ar įrangos naudojimą, kurie yra būtini ūkio subjektui, kad jis galėtų vykdyti veiklą, užtikrinančią viešąjį interesą. Taip pat tokiais atvejais, kai reikia užtikrinti tam tikras gamybos apimtis, kompensuojančias tokių medžiagų trūkumą ar tiekimo sutrikimus.
Direktyva taip pat papildyta naujomis nuostatomis, skatinančiomis inovacijas, naujų gamybos būdų kūrimą ir diegimą, perėjimą prie švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui pramonės. Joje taip pat detalizuojami reikalavimai valstybėms narėms nustatant sankcijas už leidimų sąlygų pažeidimus, įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios užtikrinti, kad kai pažeidus leidimų sąlygas padaroma žala žmonių sveikatai, nukentėję asmenys turėtų teisę už tą žalą reikalauti kompensacijos iš fizinių ar juridinių asmenų ir ją gauti.
Dar vienas pokytis – kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiams direktyvoje įtvirtintos atskiros specialiosios nuostatos, kuriomis supaprastinama leidimų išdavimo tvarka, šios veiklos vykdymui nustatyti atskiri reikalavimai, atskiriant juos nuo reikalavimų kitoms pramonės šakoms.
Naujos direktyvos reikalavimai taip pat bus taikomi metalų rūdų gavybai, vandenilio gamybai ir didelio masto baterijų gamybai.
Direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę per 22 mėn. nuo jos įsigaliojimo dienos, tai yra iki 2026 m. birželio. Be to, direktyvoje yra numatyti tam tikri pereinamieji laikotarpiai, nuo kurių naujieji reikalavimai turės būti taikomi ūkio subjektams.
Aplinkos ministerija nuo š. m. rudens planuoja organizuoti viešas konsultacijas, kurių metu bus pristatyta nauja direktyva ir su socialiniais partneriais aptarti ūkio subjektams aktualūs klausimai.
