Praėjusiais metais vidutinė būsto paskola, palyginti su 2019 m., išaugo 8 proc. ir sudarė apie 73,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank” duomenys. Būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji padidėjo penktadaliu ir praėjusių metų pabaigoje siekė vidutiniškai 23 tūkst. eurų. Taip pat buvo pastebimas gyventojų susidomėjimas didesnio ploto gyvenamuoju būstu.
„Tiesioginis pandemijos poveikis būsto rinkai buvo trumpalaikis, ir jau antroje praėjusių metų pusėje stebėjome išaugusį gyventojų aktyvumą kreipiantis dėl būsto paskolų, kuris išliko iki šiol. Be to, būsto paskolas imantys gyventojai linkę neprisiimti perteklinės rizikos ir svariau prisideda nuosavomis lėšomis, kurios vidutiniškai sudaro apie ketvirtadalį visos būsto kainos”, – sako „Swedbank” Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Pasak jo, pandemija padiktavo didesnį saugumo poreikį, dėl kurio išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, būsto paskolų įmokų draudimu. Ši apsauga padeda vykdyti įsipareigojimus susidūrus su netikėtais finansiniais sunkumais.
Gyventojai dairėsi erdvesnio būsto
Didesnę šalies nekilnojamo turto dalį sudaro daugiabučiai namai, ir rinkoje didesnių pokyčių pagal turto tipą nėra, tačiau pastebima tendencija, kad lietuviai vis dažniau svarsto apie nuosavo namo pirkimą ar statybą.
Kaip rodo „Swedbank” duomenys namo įsigijimui, jo statyboms ar statybų užbaigimui „Swedbank” suteikė apie trečdalį (33 proc.) visų būsto paskolų. Per metus ši paskolų dalis padidėjo 3 proc. punktais.
„Matome tendenciją, kad individualius namus gyventojai yra linkę rinktis racionaliai. Jie objektyvai vertina savo šeimos gyvenamojo ploto poreikį, skaičiuoja su tuo susijusias namo išlaikymo išlaidas ir jo energijos sąnaudas”, – pastebi „Swedbank” atstovas.
Pasak P. Ladziato, žvelgiant detaliau galima pastebėti, kad šiek tiek auga didesnių nei 100 kv. m. butų populiarumas, keičiasi ir perkamų namų tendencijos – dažniausiai įsigijimui ieškoma individualių namų, kurių plotas siekia iki 150 kv. m. Be to, gyventojai vis daugiau lėšų skiria energiniam būsto efektyvumui ir komfortiškoms gyvenimo sąlygoms.
2 iš 3 būsto paskolų – su bendraskoliu
Remiantis „Swedbank” duomenimis, vidutinė būsto paskola pernai ūgtelėjo 8 proc. iki 73,5 tūkst. eurų. Tačiau tai neturėjo didesnės įtakos gyventojų galimybėms dengti būsto paskolos įmokas.
„Paskolos įmokoms dengti gyventojai skiria kiek daugiau nei ketvirtadalį savo ar šeimos mėnesio pajamų, o vidutinis būsto paskolos grąžinimo terminas siekia 25 metus”, − komentuoja „Swedbank” Privačių klientų tarnybos vadovas.
Kaip rodo „Swedbank” duomenys, skolinantis būstui vidutinės grynosios vieno žmogaus mėnesio pajamos per praėjusius metus sudaro 1,3 tūkst. eurų, o kai dėl paskolos kreipiamasi su bendraskoliu, jos siekia apie 2,1 tūkst. eurų. Maždaug 2 iš 3 būsto paskolų suteikiama klientams su bendraskoliu.
P. Ladziato pastebi, kad 9 iš 10 atvejų paraišką dėl būsto paskolos suteikimo, dokumentų pateikimą, kredito sutarties pasirašymą ir kitus susijusius reikalus gyventojai tvarkosi nuotoliniu būdu internetu.
