Karas Ukrainoje
Teisinės prielaidos tokiems nekilnojamojo turto savininkų veiksmams sudarytos po to, kai Kultūros paveldo departamento (KPD) ekspertai Vilniuje nematė reikalo šį sovietinį reliktą išsaugoti bei įrašyti į Kultūros vertybių registrą (KVR).
Anot karo istorikų, griaunamas bunkeris Palangoje yra vos ketvirtas žinomas tokio įspūdingo dydžio, 1940-1941 m. suręstas vadinamosios Molotovo linijos statinys Lietuvoje. Viso jų mūsų šalyje skaičiuojama apie 300, tik mažesnių.
Laisvūno KAVALIAUSKO nuotr.
Savaičių darbas
Ekskavatoriaus kaušu penktadienį pradėtas demontuoti bunkeris – šeštasis Palangos miesto savivaldybės ribose esantis Molotovo linijos karinis objektas. Jis buvo atrastas pačioje 2021 metų pabaigoje.
Penktadienį demontavimo darbus fiksavęs KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas ve.lt pasakojo, jog prieš metus buvo gautas Palangos miesto savivaldybės pranešimas apie po žemių kalnu atrastą bunkerį tvarkant dyką žemės sklypą Vytauto g. ir Palangos miesto civilinių kapinių pietinio pakraščio kampe.
„Kurorto savivaldybėje informavo, kad tą sklypą yra įsigijęs vienas tenisininkas, kuris nori įrengti teniso aikštyną. Buvo pradėta sunkiąja technika valyti teritorija. Tame sklype pūpsojo toks žemių pylimas, kauburys, kurį nustumdžius paaiškėjo, kad ten – bunkeris. Tai – 1940-1941 m. įrengtos vadinamosios Molotovo linijos fortifikacinis įtvirtinimas.
Bunkeris – gana įdomus pirmiausiai dėl įspūdingo savo dydžio, jis keliskart didesnis už sovietinį bunkerį prie Naglio kalno. Užkliuvo ir tai, kad atkastojo bunkerio šaudymo angos – labai plačios ir galėjo būti naudojamos apšaudant priešo pozicijas rytuose iš prieštankinių pabūklų“, – pasakojo paveldosaugininkas.
2022-ųjų sausį buvo surašytas reikalavimas išsaugoti minėtą karinį paveldą, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės apsaugos statuso.
„Buvo pasiūlyta šį bunkerį įtraukti į nekilnojamųjų KVR. Šiemet Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šio objekto neįtraukti į registrą. Šiek tiek gaila, nes jis – išties įspūdingas ir palyginti retas tokio tipo karinis paveldas Lietuvoje. Buvo galima bunkerį išsaugoti bei integruoti į vystomą projektą“, – teigė L. Kavaliauskas.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų tvarkant Klaipėdos vaikų ligoninės kiemą susiklostė kone analogiška situacija: pūpsojo žemių kalnelis, kurį atkasus išlindo vokiškas, Antrojo pasaulinio karo stebėjimo postas. Rangovai jo nenugriovė, atkasė ir paliko, kaip gyvą istorijos liudytoją.
Savo ruožtu vietiniai palangiškiai pasakojo, jog iki aštuntojo dešimtmečio pradžios dabar griaunamas bunkeris dar pilkavo pievoje, tačiau šalia statant Palangos jūrininkų ligoninės reabilitacijos centrą (jis jau nugriautas) reikėjo spręsti, ką daryti su gelžbetonio monstru.
„Matyt, nusprendė jį paslėpti po žemėmis. Bunkeris yra stačiakampio formos su specialiomis patalpomis viduje. Buvau patekęs į vidų: jokių įrenginių nebeišlikę. Na, dabar nebeliks ir šio bunkerio. Darbininkai sakė, kad demontavimo darbai gali užtrukti gal ir kelias savaites“, – sakė L. Kavaliauskas.
Laisvūno KAVALIAUSKO nuotr.
Nepatogus paveldas
Apie sovietinių bunkerių išsaugojimo ir jų panaudojimo turizmui galimybes vienaip buvo galima samprotauti prieš metus ir seniau, tačiau po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija užpuolė taikią Ukrainą ir iki šiol naikina jos miestus, žmones, infrastruktūrą, tarybiniai karo reliktai įgauna kiek kitokį atspalvį. Galimai tai pernai ir lėmė paveldosaugininkų spendimą neįtraukti betoninio Palangos bunkerio į saugomų kultūros vertybių sąrašą.
„Mūsų kaimynai latviai ir lenkai integruoja juos į lankytinų objektų maršrutus, išnaudoja turizmo, edukacijos ar atraktyviems tikslams. Štai, Palangoje tie bunkeriai per visą savivaldybės teritoriją išsidėstę iš pietų į šiaurę, tad galima būtų vesti temines ekskursijas, sukurti turistinį maršrutą. Tiek vokiečių, tiek sovietų militaristinės paskirties statiniai – tikras lobynas, kuris, pritaikytas turizmui, miestui sukurtų pridėtinę vertę, pasitarnautų turizmui, istorijos sklaidai“, – dar prieš Rusijos-Ukrainos karą samprotavo L. Kavaliauskas.
Molotovo linijos bunkeriai buvę kelių tipų – nuo stebėjimo postų su viena ar keliomis šaudymo angomis iki įvairių dydžių bunkerių, talpinančių po kelis ar keliolika karių. Buvo bunkerių, įrengtų po žeme su virš jų iškeltais periskopais, žiojėjo šaudymo angos, skirtos skirtingo galingumo ginklams. Vienas tokių, L. Kavaliausko žodžiais, išlikęs Palangoje, Vanagupės kvartale ties sankryža, kad galima būtų stebėti priešo judėjimą iš visų pusių.
Diskusijos, ar Molotovo linijos sovietiniai bunkeriai verti būti saugomais, nes dabar nė vienas jų bent Vakarų Lietuvoje nėra įtrauktas į KVR, vyko ir iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Tad ši tema subtili buvusi jau seniau.
Klaipėdoje išliko net apie 28 vokiečių įrengtos slėptuvės, kuriose nuo sovietų bombardavimo slėpėsi Mėmelio gyventojai. Dalis jų taip pat nėra įtraukta į KVR.
Laisvūno KAVALIAUSKO nuotr.
Nepavykęs projektas
Molotovo linijos bunkeriai – milžiniškus pinigus sovietams kainavęs, tačiau nepavykęs projektas. Istorikai yra radę duomenų, jog statant minėtus bunkerius labai aktyviai veikė vokiečių žvalgyba. Žvalgai, persirengę valstiečiais, fiksavo, fotografavo tuos įtvirtinimus, jų vietas, todėl tankai tiesiog apvažiuodavo Molotovo linijos bunkerius. Užnugaryje atsidūrusioms sovietų įguloms telikdavo pasiduoti.
Molotovo fortifikacinę liniją Tarybų Sąjunga pradėjo statyti 1940 m. ir baigė apie 1941 m. Ši linija ėjo per aneksuotas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijas.
Linija buvo prastai suprojektuota ir įrenginėta paskubomis. Iš daugiau kaip 1,5 tūkstančio Lietuvos teritorijoje suplanuotų kazematų pavyko pastatyti vos 101. Tačiau daugumoje buvo atlikti tik betonavimo darbai, o pilnai parengtų gynybai nebuvo visiškai. Dėl šios priežasties Molotovo linija neatlaikė staigaus Vermachto puolimo ir buvo per kelias dienas pralaužta.
Molotovo linijos likučiai pakankamai gerai išlikę. Kai kuriuose jų matyti įvairūs pažeidimai: sviedinių žymės, stiprių sprogimų deformuotos betoninės konstrukcijos, tačiau dažniausiai tai yra ne mūšio pėdsakai, o jau po karo atliktų bandymų ar sprogmenų utilizavimo rezultatai.
Molotovo linija Lietuvoje buvo suskirstyta į Telšių, Šiaulių, Kauno, Alytaus fortifikacinius rajonus. Šios linijos dalies Lietuvoje projektavimo darbai baigti 1941 m. kovo mėn., o jos objektų statyba prasidėjo jau balandžio mėn. Bendras fronto įtvirtininmų ruožas Lietuvoje turėjo būti 328 km.
Telšių įtvirtinimų rajonas apėmė 8 įtvirtinimų punktus apie 75 km ilgio linijoje nuo Palangos iki Judrėnų (Klaipėdos raj.). Šioje atkarpoje planuota pastatyti 366 bunkerius, tačiau spėta tik 23.
Palangos ir Kretingos rajono savivaldybėse įrengti bunkeriai laikomi Molotovo linijos pradžia.
Laisvūno KAVALIAUSKO nuotr.
