Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į gautas pastabas ir pasiūlymus, parengė ir pakartotinai teikia derinti įstatymų pakeitimų paketą, tobulinantį atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Jame siūloma stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę.
Taip pat numatoma sumažinti savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo įmonėms tenkančią administracinę ir finansinę naštą, susijusią su viešose vietose randamų atliekų, tabako gaminių su filtrais, drėgnųjų servetėlių bei oro balionėlių, kurių sudėtyje yra plastiko, tvarkymu.
Numatyti pokyčiai užtikrins, kad šių gaminių atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, gamintojai ir importuotojai vykdytų nustatytas pareigas organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą.
Kas keistųsi tvarkant padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones?
Padangų, filtrų, amortizatorių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą siūloma organizuoti tik kolektyviai. Tas pats padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.
Numatoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės ir transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis.
Taip pat siūloma atleisti nuo gamintojams ir importuotojams Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų įmones, įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias savo reikmėms ne daugiau kaip 5 vidaus degimo variklių degalų, įsiurbiamo oro arba tepalų filtrų, jų dalių ar komponentų vienetus, ir ne daugiau kaip 20 autotransporto priemonių amortizatorių ar tos pačios rūšies padangų per metus.
Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai. Ši nuostata nebūtų taikoma padangų restauruotojams, atnaujinantiems Lietuvos vidaus rinkai jau tiektas padangas (ne padangų atliekas).
Dar vienas siūlymas – padangų gamintojams ir importuotojams nereikės dengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidų, jos bus finansuojamos rinkliavos lėšomis.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių padangų, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas.
Kas keistųsi tvarkant alyvos atliekas?
Siūloma alyvos gamintojus ir importuotojus įpareigoti vykdyti kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.
Įmones, savo reikmėms įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, numatoma atleisti nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų alyvos gamintojams ir importuotojams pareigų.
Kas keistųsi tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas?
Siūloma nustatyti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus minėtų atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui.
Numatoma, kad elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms nereikės dengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo išlaidų, jos bus finansuojamos rinkliavos lėšomis.
Kas keistųsi tvarkant tabako gaminių, jų filtrų, drėgnųjų servetėlių ir oro balionėlių atliekas?
Siūloma nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą finansavimo pareigą privalės vykdyti kiekvienais metais, pervesdami lėšas už praėjusius kalendorinius metus. Finansiniai įnašai būtų mokami pagal daugiametes fiksuotas sumas. Dėl to gamintojams ir importuotojams kiekvienais kalendoriniais metais nebereikėtų sudaryti sutarčių su komunalinių atliekų tvarkytojais dėl atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo.
Kiti svarbūs pokyčiai
Susiję su reikalavimais atliekų tvarkymo įmonėms
Planuojama, kad vienkartinių plastikinių drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, šių filtrų gamintojai ir importuotojai padengtų jų surinkimo iš viešų vietų, vežimo, apdorojimo ir atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo, apdorojimo kaštų dalį, mokėdami finansinius įnašus.
Siūloma, kad aplinkos ministras nustatytų išimtis, kokiais atvejais tvarkant nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas nereikia turėti leidimo jų apdorojimui. Išimtys būtų taikomos nesudėtingoms pirminėms atliekų apdorojimo veikloms. Nustatant šias išimtis būtų užtikrinama, kad apdorojant atliekas nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų pakenkta aplinkai.
Planuojama nustatyti, kadatliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.
Susiję su kainodara
Patikslinama, kad į rinkliavos dalį, susijusią su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo kaina, būtų įskaičiuojamos regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomų didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių bei buityje susidarančių statybinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
Į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį būtų įskaičiuojamos komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos, šių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos VERT nereguliuojamoje veikloje. Taip pat atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose įgyvendinimo sąnaudos.
Susiję su rūšiuojamuoju surinkimu
Numatoma, kad Aplinkos ministerija parengs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus ir rūšiuojamuoju surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašą, kuriais privalės vadovautis savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir turėtojai, gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos.
Savivaldybės būtų įpareigotos prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip atliekų turėtojai rūšiuoja komunalines ir kitas buityje susidarančias atliekas.
Siūloma įpareigoti gamintojus ir importuotojus finansuoti ne tik atliekų turėtojų aprūpinimą antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis, bet ir visų iš šių priemonių surinktų atliekų tvarkymą.
Susiję su savivaldybių motyvavimu
Savivaldybes, kurios neįgyvendino Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių, numatoma įpareigoti prisidėti prie Europos Komisijos finansinės sankcijos, kuri būtų skirta Lietuvai už tai, kad nepasiekti Direktyvoje 2008/98/EB nustatyti tikslai, apmokėjimo.
Susiję su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų veikla
Pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsteigta kontrolės taryba ir jos nariai būtų įpareigojami pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie nustatytus galimus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus.
Be to, pakuočių organizacijos savo interneto svetainėje kasmet turėtų skelbti apibendrintą informaciją apie kontrolės tarybos atliktų sutartinių įsipareigojimų patikrinimų rezultatus.
Susiję su mokesčiais už aplinkos teršimą
Siūloma patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifą, kad eksploatuojant ne keliais judančius mechanizmus, turinčius patvirtinančius jų atitiktį ES išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų ribinėms vertėms dokumentus, šis mokestis nebūtų didesnis nei eksploatuojant neturinčius tokių dokumentų mechanizmus.
Taip pat nustatyti ekonominių sankcijų už nuslėptą taršą skyrimo tvarką ir už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo tvarką, kai mokesčio mokėtojas nuslepia taršą.
Numatyta automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinę sistemą.
Siūloma kiekvienais metais apskaičiuojant sąvartyno mokesčiui taikomą vartotojų kainų indeksą mokestinio laikotarpio liepos mėnesio kainas lyginti su 2023 m. liepos mėnesio kainomis.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.
Kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos, Rinkliavų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektams iki kovo 7 d. elektroniniu paštu info@ am.lt arba teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).