Atnaujinimas: „SpaceX“ atšaukė „Falcon Heavy“ paleidimą su Jupiter 3/EchoStar 24 palydovu, likus 1 min., 5 sekundėms.
Falcon Heavy yra pasiruošęs paleisti sunkiausią visų laikų komercinių ryšių palydovą Jupiter 3/EchoStar 24. Vaizdas: SpaceX. „SpaceX“ ankstų trečiadienio rytą nuriedėjo Falcon Heavy į paleidimo aikštelę, prieš planuotą pakilimą šiąnakt 23:04 EDT (0304 UTC) su Jupiter 3/EchoStar 24 palydovu, sunkiausiu kada nors paleistu komercinių ryšių palydovu.
Milžiniška raketa, kurią sudaro trys „Falcon“ stiprintuvai, sujungti su viena viršutine pakopa, maždaug 1 val. EDT (0500 UTC) išlipo iš angaro, gulėjusio ant Transporter Erector. Oro uosto tipo vilkikai ir skriemulių bei trosų sistema jį nutempė rampa iki trinkelės palei bėgius. Jis buvo pasuktas vertikaliai prieš pat 11 val. EDT (1500 UTC). Tai bus septintoji „Falcon Heavy“ misija ir trečioji šiais metais.
Septintasis Falcon Heavy į paleidimo aikštelę atvyko prieš saulėtekį 2023 m. liepos 26 d., trečiadienį. Vaizdas: Spaceflight Now. JAV kosminių pajėgų 45-oji orų eskadrilė Kanaveralo kyšulyje prognozuoja 85 procentų tikimybę, kad paleidimo sąlygos bus priimtinos per 99 minučių paleidimo langą. Ketvirtadienį „SpaceX“ turi atsarginę galimybę, tačiau prognozė pablogėja iki 40% priimtino oro.
Raketos naudingosios apkrovos gaubte yra Jupiter 3/EchoStar 24 palydovas, sunkiausias kada nors paleistas komercinių ryšių palydovas. 9 metrinių tonų sveriantis palydovas išplės HughesNet palydovinio interneto paslaugos pasiekiamumą iki beveik 80 procentų Amerikos gyventojų. Jame yra 300 taškinių spindulių, skirtų tikslinei aprėpčiai, ir 500 Gbps talpa.
Sharyn Nerenberg, „EchoStar“ įmonių komunikacijos viceprezidentė, sakė, kad po paleidimo Jupiter 3 bus atliktas orbitos pakėlimo ir bandymo procesas, kai jis atvyks į savo orbitos plyšį 95 laipsnių vakarų ilgumos. Jis užims „EchoStar“ palydovo „Spaceway 3“, kuris buvo paleistas 2007 m. rugpjūčio 14 d., vietą.
„Hugheso Jupiterio palydovų parkas iš tikrųjų yra didžiausias Ka juostos laivynas visoje Amerikoje“, – sakė Nerenbergas. „Ją sudaro Jupiteris 1 palydovas, Jupiteris 2 palydovas, trys Lotynų Amerikoje laikomi naudingieji kroviniai ir netrukus Jupiteris 3 palydovas.
Šiam paleidimui Nerenbergas pasitiki Falcon Heavy, nes tokiam masyviam palydovui reikia sunkios keliamosios raketos pajėgumų. Ankstesnėse Jupiterio misijose 2012 m. buvo naudojama Arianespace Ariane 5, o 2016 m. – ULA raketa Atlas V.
Nerenbergas teigė, kad paleidimas į geostacionarią orbitą leidžia pasiekti daugiau žmonių su mažiau palydovų.
„Geostacionarus palydovas yra įrodytas, patikrintas laiko ir jie puikiai sugeba sukurti tankų plačiajuosčio ryšio pajėgumą ten, kur mūsų klientams to labiausiai reikia“, – sakė Nerenburgas. „Taigi, Jupiteris 3 buvo sukurtas būtent tai. Jis buvo sukurtas taip, kad būtų sukurtas kuo didesnis pajėgumas ten, kur žinome, kad mūsų klientams to tikrai reikia.
Ji teigė, kad patobulintas plačiajuosčio ryšio ryšys skirtas padėti Amerikos kaimo vietovėms.
„Be to, „Jupiter 3“ puikiai tiks mobiliojo ryšio tinklų operatoriams, kad galėtų pasiekti daugiau žmonių už savo antžeminių bokštų ribų, kur gali pasiekti jų antžeminiai bokštai“, – sakė Nerenbergas. „Jis taip pat bus naudojamas aeronautikos ryšiams, „WiFi“ ryšiui danguje lėktuvams, keliaujantiems per Šiaurės ir Pietų Ameriką. Skrydžio metu jie galės pasiekti didesnį greitį.
Pasak Nerenbergo, paslauga, naudojant Jupiter 3, turėtų prasidėti šį rudenį, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Mūsų tiesioginė „Falcon Heavy“ atgalinės atskaitos ir paleidimo transliacija prasidės 21:45 EDT (0145 UTC).