Dažnai sulaukiu klausimų iš skaitytojų: kur reikėtų nusivežti svečius iš užsienio, norint juos pavaišinti lietuviškais patiekalais.
Taip jau nutiko, kad dalindamas rekomendacijas, vieną dieną pats susidūriau su panašia dilema: kur gi nusivežti svečius iš Italijos, o tiksliau jos regiono – Kalabrijos.
Prieš kelis metus viešėdami Kalabrijoje susipažinome su vieno restoranėlio savininkais, kuriems daviau pažadą – jei jie kada apsilankytų Lietuvoje supažindinčiau juos su lietuviška virtuve.
Atvykus jiems į Palangą, supratau, kad kažko kas galėtų nustebinti svečius lietuviška virtuve neturime.
Prisiminęs nesenai skaitytą straipsnį apie tai, kad Klaipėdos mieste esanti maitinimo įstaiga ” Troba” prikelta naujam gyvenimui, nusprendžiau surizikuoti ir kartu su savo šeimyna italus nusivežti ten pietų.
Žinoma, rizikavau kviesdamas pietų užsieniečius ten, kur maisto pats dar nebuvau ragavęs, bet tuo momentu geriau nieko nesugalvojau, juolab, kad ir pati troba ir jos interjeras jau užsukus padarė svečiams įspūdį.
Didžiausią nuostabą jiems paliko pats medinis pastatas išdygęs tarp gyvenamųjų daugiabučių.
Padavėjai atnešus meniu, pirma apie ką pagalvojau, kad jei ir maistas nebus skanus, tai bent pati užeiga bent bus palikusi svečiams neišdildomą įspūdį.
Ypač nustebino tai, kad Lietuvoje kažkada buvo gaminami televizoriai.
Meniu pasirinkimas didžiulis, tad gerą pusvalandį užtrukome kol aš paaiškinau svečiams daugelio patiekalų sudedamąsias dalis ir kažkiek nupasakojau jų skonį.
Jei su bulviniais patiekalais buvo ne taip sunkiai, tai su sriubomis teko kiek pavargti.
Italams sunkiai buvo suvokti kodėl žmonės sugalvojo gaminti tokias sriuba kaip „Šmakalas” ir „Cibulynė”.
Šmakalas – 5,50 €
Cibulynė – 4,90 €
O aš asmeniškai neįsivaizduoju Žemaitijos be šių dviejų šaltsriubių.
Prieš tęsdamas toliau apžvalgą noriu padėkoti mūsų stalelį aptarnavusiai padavėjai, kuri geranoriškai suprato mūsų norą ant stalo matyti begalę šaukštų, o vėliau ir kalnus šakučių, nes svečiams buvo siūloma paskanauti visų patiekalų.
Kai atnešė raugintų kopūstų ir burokėlių sriubų puodynes, vienas iš svečių ištarė frazę, kurią jis vėliau dar kelis kartus pakartojo vos padavėja atnešdavo kitus patiekalus.
„Are you stupid? If I eat it all, I’ll die.”
Tiems kas nesupranta anglų kalbos išversiu: „Ar tu kvailas? Jei viską suvalgysiu, mirsiu.”
Burokėlių sriubos puodynė – 9,90 €
Raugintų kopūstų sriubos puodynė – 9,90 €
Jei Žemaičių pamėgtos sriubos italų nesužavėjo, tai puodynėse patiektos sriubos jiems patiko, o ypač burokėlių sriuba.
Kadangi svečiai dideliu apetitu nepasižymėjo, tai suvalgė jų tik po nedidelį gabaliuką šonkaulių mėsos ir po kelis šaukštus sriubos.
Bulviniai patiekalai savo dydžiu įvarė mūsų svečiams dar didesnę nuostabą ir kartu lengvą šoką.
Vėl kalnas įrankių ir patiekalų vertinimas.
Cepelinai su mėsa – 12,00 €
Jei apie cepelinus jie jau buvo girdėję, tai kitus patiekalus jie matė pirmą kartą.
Bulviniai blynai su mėsa – 15,50 €
Ir iš šių šešių bulvinių patiekalų didžiausią įspūdį jiems paliko – cepelinai. Taip pat nepastebėti neliko ir vėdarai, ar milžiniški bulviniai blynai su mėsa.
Vėdarai – 10,50 €
Iš šešių bulvinių patiekalų pavyko kiekvieną atskirai įamžinti tik 3 patiekalus, nes italų smalsumas kažką paragauti suveikdavo greičiau nei aš spėdavau paveiksluoti…
Su kitais pagrindiniais patiekalais buvo panašiai, jei vištienos kepsnys suspėjo sudalyvauti fotosesijoje, tai kiaulienos kepsniai buvo pradėti valgyti ir liko įamžinti tik bendroje nuotraukoje.
Vištienos kepsnys su grybų padažu – 14,90 €
Naminiai kotletai su sūrio padažu – 16,90 €
Sultingų naminių kotletų skonis italus nustebino ne ką mažiau nei jų dydis. Ir turiu jų nuomonei pritarti, kad suaugusiam žmogui pavalgyti pakaktų vieno iš tų trijų milžiniškų kotletų.
Jau besisvečiuojant Italijoje jie pastebėjo kokią milžinišką turiu dievo dovaną – gebėjimą daug suvalgyti, bet jie suabejojo, kad Lietuvoje visi tokie pavalgantys.
Įdomiausia buvo kai prieš svečius padėjo šonkaulių porciją.
Keptų kiaulienos šonkaulių (1 kg.) šmotas – 21,00 €
Po vieno kąsnio vienas iš jų pastūmė didelę medinę lentą ant kurių pūpsojo šonkaulių šmotas ir paklausė ar būtų galima prie stalo pakviesti restorano valdytoją.
Pirmiausia pamaniau, kad kažkas su šonkaulių mėsa negerai, bet jau priėjus padavėjai pasidarė aišku, kuo svečias išties buvo pasipiktinęs – tai porcijų dydžiu.
Visi žinote kokio karšto temperamento yra italai, tai man net buvo smagu stebėti kaip jis pasimetusiai padavėjai bando paaiškinti, kad jis „Troboje” pasijuto apgautas, nes mes užeinant į trobą išvertėme jam maitinimo įstaigos pavadinime esantį žodį – troba, o ką reiškia XL cepelinai jis ir be mūsų suprato.
Tad jam buvo keista, kad dvi raidės (XL) nusakančios porcijos dydį nurodytos tik prie cepelinų. Jo nuomone tai turėtų būti taikoma visiems meniu esantiems patiekalams.
Va apie tai jis ir norėjo pasikalbėti su „Trobos” savininkais.
Bet pasakęs, kad jo pastabas būtinai surašysiu savo apžvalgoje sugebėjau svečio viduje sukilusią audrą nugesinti.
Reziumuoju. „Troboj XL cepelinai” porcijos milžiniškos ir patiekalai labai skanūs. ir tai ne vien mano šeimos nuomonė tą dieną valgiusios šioje maitinimo įstaigoje, o taip pat ir garbingos „komisijos” iš Italijos.
Vertindamas „Troboj XL cepelinai” 5/5, noriu pasidžiaugti ne tik tuo, kad Klaipėdoje buvo prikelta naujam gyvenimui „Troba”, bet kad joje meniu puikuojasi lietuviški patiekalai, skamba lietuviška muzika, o savaitgaliais, kiek mačiau iš lankstinukų ant stalų, koncertuoja žinomos Lietuvos estrados grupės.
Į vienos iš jų – „Rondo”, mano tėvai net nespėjo įsigyti bilietų.
Tad jei tokių maitinimo įstaigų Lietuvoje būtų daugiau, net neabejoju, kad lietuviškas gastronomijos paveldas išliktų ilgam…
„Troboj XL cepelinai”
