Spalio 30-ąją prekė kainavo 100 eurų, lapkričio viduryje pabrango iki 150 eurų, o per Juodąjį penktadienį parduodama už 75 eurus su skelbiama 50 proc. nuolaida. Neapsigaukite – jei 100 eurų buvo mažiausia prekės kaina per 30 dienų iki akcijos, nuolaida iš tiesų siekia tik 25 proc., aiškina COBALT asocijuota teisininkė, advokato padėjėja Simona Dilytė.
Juodojo penktadienio pavadinimas prigijo XX a. viduryje JAV, Filadelfijoje, kur kitą dieną po Padėkos dienos, ruošiantis kalėdiniam sezonui, minios pirkėjų užkimšdavo gatves. Didelis pirkėjų srautas tapo proga prekybininkams pasinaudoti išaugusiu vartotojų susidomėjimu.
Šiandien išpardavimai pasiekia net tuos, kurie apsipirkti linkę neišeidami iš namų. Ekrane kone visą lapkritį mirga reklamos apie nuolaidas, vienur tiksi laikmatis, kitur siūloma geresnė kaina „lojaliems nariams“. Kaip tarp šių visų pažadų susigaudyti, nuo kokios kainos skaičiuojama nuolaida, ką iš tiesų turi reikšti užrašas „iki 70 proc.“ ir kada raginimas pirkti su nuolaida „tik šiandien“ yra klaidinantis?
Nuo kokios kainos skaičiuojama nuolaida?
Pastebėjus skelbiamą nuolaidą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į tai, kokią kainą pardavėjas nurodo kaip ankstesnę. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, tai turi būti mažiausia kaina, kurią jis tai prekei taikė per 30 dienų iki kainos sumažinimo. Būtent jos pagrindu turi būti skaičiuojamas reklamuojamos nuolaidos dydis. Jei internete ir fizinėje parduotuvėje kainos skiriasi, ankstesnė kaina nustatoma pagal konkrečios prekės kainų istoriją toje prekybos vietoje, kurioje skelbiama nuolaida. Šis reikalavimas skirtas užkirsti kelią fiktyvioms nuolaidoms, kai kaina prieš akciją dirbtinai padidinama, o vėliau sumažinama iki ankstesnio lygio ir pristatoma kaip išskirtinis pasiūlymas.
Jei per pastarąsias 30 dienų prekė jau buvo atpiginta per kitą akciją, skaičiuojant naują nuolaidą reikia įvertinti ir kainų pokyčius šios akcijos laikotarpiu. Kai kaina laipsniškai mažinama per tą pačią, be pertraukų vykstančią akciją, atskaitos taško kaina lieka ta, kuri buvo prieš pirmąjį kainų sumažinimą. Jei prekė pirkėjams siūlyta trumpiau nei 30 dienų, nustatoma mažiausia ankstesnė kaina per visą laiką, kai prekė buvo siūloma. Tiesa, išimtis taikoma greitai gendantiems ir greitai prekinę vertę prarandantiems produktams.
Ankstesnės kainos taisyklė taikoma ir tariamoms lojalumo programų nuolaidoms, kai jomis gali pasinaudoti visi ar dauguma pirkėjų, pavyzdžiui, tiesiog užsiregistravus pardavėjo svetainėje, arba kai nuolaidos kodas skelbiamas visiems svetainės lankytojams. Individualiai suteiktai nuolaidai, pavyzdžiui, gimtadienio proga ar pagal asmeninį pasiūlymą, ši taisyklė netaikoma.
Kada akcijos reklama klaidina?
Jei pardavėjas skelbia „nuolaidos iki 70 proc.“, svarbu įvertinti, kiek prekių realiai atpigo tiek, kiek žada didžiausias reklamoje nurodytas dydis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) rekomenduoja, kad tokio dydžio nuolaida būtų taikoma bent 10 proc. akcijoje dalyvaujančių prekių. Jei reklamoje akcentuojama, kad taikomos „nuolaidos viskam“, pirkėjas pagrįstai tikisi, kad akcija apima visą prekių asortimentą. Išimtys ir papildomos sąlygos, pavyzdžiui, minimali pirkinių suma, turi būti aiškiai nurodytos. Informacija neturėtų būti paslėpta smulkiu šriftu ar pateikta taip, kad ją vartotojams būtų sunku pastebėti ar suprasti.
Svarbu, jog teisės aktai nenustato maksimalios akcijos trukmės, tačiau jei prekė nuolat parduodama su nuolaida, o reklamoje sudaromas išskirtinio ir trumpalaikio pasiūlymo įspūdis, tai gali būti laikoma klaidinančia komercine veikla. Pavyzdžiui, pirkėjai gali būti nepagrįstai skubinami pirkti nuolat atsinaujinančiais laikmačiais, žymomis „tik šiandien“ ar pranešimais „liko 1 prekė“, kai tai neatitinka tikrosios akcijos trukmės ar prekių likučio.
Europos Komisija ir nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos per 2025 m. Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išpardavimus patikrino 314 internetinių parduotuvių 23 ES valstybėse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje. 2026 m. kovą paskelbti rezultatai parodė, kad beveik trečdalis, 30 procentų, tikrintų prekybininkų nesilaikė ankstesnės kainos nurodymo taisyklės. Institucijos taip pat fiksavo nemažai neaiškių kainų palyginimų ir klaidinančių teiginių apie prekių likutį. Pasitaikė ir atvejų, kai papildomos prekės į krepšelį buvo įtrauktos be aiškaus pirkėjo sutikimo, o apie papildomus mokesčius pirkėjas sužinodavo tik baigdamas apsipirkti.
Ką daryti, jei nuolaida suklaidino ir kokia bausmė gresia pardavėjui?
Jei įtariate, kad pardavėjas nesilaiko šių nuolaidų nurodymo taisyklių, išsaugokite reklamos ar internetinėje parduotuvėje pateikto pasiūlymo ekrano nuotrauką ir pirkimo kvitą. Raštu kreipkitės į pardavėją ir aiškiai nurodykite, ko prašote, pavyzdžiui, grąžinti permoką dėl neteisingai skelbiamos nuolaidos. Jei pardavėjo atsakymas netenkina arba per 14 kalendorinių dienų jo negaunate, galite kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo ir galimo sankcijų prekybininkui taikymo.
Už ankstesnės kainos nurodymo reikalavimų pažeidimą verslininkams gresia administracinė atsakomybė – VVTAT gali skirti nuo 500 iki 5 000 eurų baudą. Už klaidinančią reklamą arba nesąžiningą komercinę veiklą bauda pagal atitinkamą įstatymą gali siekti iki 3 proc. metinių pajamų, daugiausia 100 tūkst. eurų.
Būtent tokia maksimali bauda skirta UAB „Lidl Lietuva“: prekybos tinklas savo kainas lygino su konkurentų, tačiau naudojo perbrauktas kainas ir procentus, primenančius nuolaidų žymėjimą, o tai, kad vykdoma lyginamoji reklama, nurodė nepakankamai aiškiai. Bendrovė šį sprendimą skundė, tačiau vos prieš keletą savaičių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė ir sprendimą dėl klaidinančios reklamos paliko galioti. Už tokį pakartotinį pažeidimą per metus bauda gali siekti net iki 6 proc. metinių pajamų, daugiausia 200 tūkst. eurų.
Šaltinis: Nyksciai
