Aplinkos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas gyventojams prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, papildomai skyrė 1 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos (LAAIFP). Šiais metais tam iš viso skirta 4 mln. eurų. Paramą gaus įmonės, kurios individualiai nuotekas tvarkančius būstus prijungs prie centralizuotų tinklų.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė pakartotinį kvietimą teikti paraiškas projektams, susijusiems su nuotekų surinkimo tinklų tiesimu ir prijungimu prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų. Numatoma bendra subsidijų suma siekia 2,3 mln. eurų.
Paraiškas gali teikti viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Numatyta, kad pirmoji subsidijos dalis (60 proc.) bus išmokama iškart pasirašius sutartį, o antroji (40 proc.) – įgyvendinus projektą. Gyventojo sklype bus padengiama 100 proc. projekto išlaidų, o viešojoje teritorijoje – 70 proc. projekto išlaidų. Vidutinė subsidija vieno gyvenamo būsto pajungimui yra 2, 1 tūkst. eurų. Maksimali vienam projektui teikiama subsidijos suma gali būti 300 tūkst. eurų.
Šia parama galima pasinaudoti, kai tinklai tiesiami per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, esančios viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio gyvenamo būsto ir prijungiami prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų.
Paramai pagal pirmąjį kvietimą, paskelbtą liepos mėn., buvo skirti 3 mln. eurų. Iki spalio 1 d. gauta 21 paraiška iš vandens tiekimo įmonių. Prašomų subsidijų bendra suma – 1,7 mln. eurų. Įgyvendinus visus šiuos projektus, numatoma prie nuotekų tinklų prijungti 824 būstus. 1,3 mln. eurų liko nepanaudota ir buvo nukreipta paramai pagal antrąjį kvietimą.
Parama teikiama pagal liepos 1 d. įsigaliojusį LAAIFP lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašą.
Jis supaprastino reikalavimus ir pagerino finansavimo sąlygas, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms būtų lengviau pasinaudoti šia parama, o individualiai tvarkantiems nuotekas gyventojams – paprasčiau rasti įmonę, kuri pasirūpintų jų sistemų prijungimu prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Gyvenami būstai turi būti atrinkti pagal savivaldybės ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės nustatytą tvarką. Pareiškėjai iš anksto turės sudaryti preliminarias sutartis su gyventojais, kurių būstus numatoma prijungti prie nuotekų tinklų.
Projektai gali būti įgyvendinami vietovėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje, kadangi parama skirta Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo trūkumams pašalinti.
Pažymėtina, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigojo savivaldybes iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir iki 2023 m. užtikrinti, kad aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekų būtų tvarkomos centralizuotai.
Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais būtų nustatyta pareiga individualiai tvarkantiems nuotekas asmenims prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai ji nutiesta iki jų nuosavybės ribos.
