Šios savaitės pradžioje Vilniuje posėdžiavusi pirmoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT) nurodė pernai kompleksą apžiūrėjusiems Kultūros paveldo centro (KPC) specialistams dar kartą apsilankyti Nidoje ir iš naujo atlikti švyturio pastatų, inžinerinės įrangos apžiūrą. „Tai reiškia, kad Kultūros vertybių registre gali atsidurti ne tik daugiau jau dabar saugomų, su švyturiu susijusių elementų, bet ir nauji taip apsaugant visą mums taip brangaus jūrinio paveldo kompleksą. Jį prašome perduoti Neringos miesto savivaldybės žinion siekiant pritaikyti visuomenės poreikiams, įrengiant muziejų, kūrybines dirbtuves, bet pastatus žūtbūt nori viešame aukcione parduoti Finansų ministerija per jai pavaldų Turto banką. Kitaip – išskaidyti, išparceliuoti kompleksą į jį įsileidžiant privatininkus“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos miesto meras Darius Jasaitis. Bumerango efektas Nidoje į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kultūros vertybių registrą (KVR) įrašytas ne tik šalia senojo (statyto 1873-1874 m. ir susprogdinto 1945 m.) švyturio 1951-1953 m. iškilęs dabartinis švyturys su XIX a. žibalo saugojimo rūsiu, 206 pakopų akmeniniais laiptais. Urbo kalno papėdėje yra dar mažiausiai 4 tiesiogiai su švyturiu susiję objektai: švyturio prižiūrėtojo namas (privatizuotas), arklidė, vadinamasis kuro sandėlis ir administracinis pastatas su jo kieme esančiu šuliniu. Pastarieji trys objektai statyti 1951-1953 m. ir priklauso Turto bankui (TB). Pernai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektroninių sistemų katedros lektorius, inžinierius Tomas Jačionis kreipėsi į KPD ir pasiūlė papildyti dabar saugomų švyturio statinių komplekso vertingųjų savybių aprašą naujais elementais: tai administraciniame pastate esanti autentiška elektros paskirstymo spinta (beje, su lietuviškais įrašais; ją TB nori išmonuoti ir perkelti į lauką), elektros įvadas, dyzelinių elektros energijos generatorių fundamentai, elektros linijų latakai, baterijų sekcija grindyse, išmetamųjų dujų garso slopintuvas ir kt. Paaiškėjo, kad KPD registre įvardytas kuro sandėlis yra ne tos paskirties: tai – tiesiog techninio aptarnavimo namas. O tikrojo kuro sandėlio vieta – net nesaugoma. Tai – statinys netoli administracinio pastato, kuriame buvo aptiktas galimai XIX a. sumontuotas postamentas, skirtas kuro statinėms laikyti, bei autentiška XIX a. žibalo statinė. Ant jos puikuojasi tokia pati gamyklinė plokštelė, kokia yra prikniedyta prie paveldosauginės statinės, esančios požeminiame žibalo rūsyje ant Urbo kalno. Ant plokštelių vokiškai parašyta „Kesselschmiede der Hansa (vorm. A. Tischbein)“, Rostocko miesto pavadinimas ir 1879 m. data. Skiriasi tik serijiniai numeriai: ant Urbo kalno esanti statinė paženklinta „№ 725“, o kopos papėdėje rastoji – „№ 721“. Dar vienas atradimas – požeminis vandens rezervuaras ir prieškarinis šulinio dangtis su bareljefiniais, vokiškais įrašais. Į švyturio statinių kompleksą pernai nuvykę KPC specialistai fotofiksavo objektus, tačiau šių metų vasario 1-ąją vykusiame NKPVT posėdyje vertingųjų savybių aprašą pasiūlė papildyti tik trimis objektais: dviem šulinio dangčiais ir administracinio pastato PV fasado dalyje išlikusiu metaliniu išmetamųjų dujų garso slopintuvu, kuris viduje buvo sujungtas su dyzeliniais elektros energijos tiekimo generatoriais. Minėtos tarybos posėdis šiuo klausimu užtruko net apie 3 val., mat ekspertai nepritarė tokiam KPC parengtam NKPVT akto projektui, tad specialistams vėl teks važiuoti į Nidą. DILEMA. Daugiausiai ginčų kelia, ar verta į kultūros paveldo registrą įtraukti šį bei kitą neišvaizdžius galimai Nidos švyturio kompleksui priklausančius statinius. Deniso NIKITENKOS nuotr. Išnarstys po kaulelį „Vakarų ekspresui“ KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė, Pirmosios NKPVT sekretorė Vyginta Abušovienė teigė, kad Vertinimo tarybai pasirodė per mažai surinktų ir pateiktų duomenų sprendimui priimti. „Vertinimo taryba akto projektą siūlė papildyti administracinio pastato inžinerinio vertingųjų savybių pobūdžio vertingosiomis savybėmis, ūkinės ar sandėliavimo paskirties statinių vidaus fotofiksacijomis, siūlomomis nustatyti vertingosiomis savybėmis. KPC pateikus daugiau duomenų, Vertinimo taryba spręs dėl Nidos švyturio statinių komplekso teritorijoje esantiems dviem sandėliavimo ir sandėliavimo / ūkinės paskirties statiniams apsaugos suteikimo (kaip kompleksinėms dalims) ir jų įrašymo į KVR“, – teigė ji. Kitaip tariant, bus sprendžiama ir dėl TB priklausančių, bet KVR nesančių statinių (viename jų – XIX a. statinė, o į kitą specialistai vizito metu fiziškai nepateko) įtraukimo į paveldosauginį registrą. Taip pat pakartotinai bus sprendžiama dėl Nidos švyturio statinių komplekso teritorijos vertingųjų savybių papildymo, administracinio pastato vertingųjų savybių sąrašo papildymo inžinerinio vertingųjų savybių pobūdžio vertingosiomis savybėmis ir kt. Minėtos Vertinimo tarybos pirmininkas, istorijos mokslų dr. Ramūnas Kondratas „Vakarų ekspresui“ sakė, jog kol kas daugiausiai klausimų kelia prie arklidės esantis pastatas. „Ten – malkinė, į kurią mūsų specialistai nepateko, todėl neaišku, kas yra jos viduje ir ar apskritai šis objektas yra susijęs su Nidos švyturio kompleksu. O štai dėl neišvaizdaus, baltų silikatinių plytų pastato su autentiška, jame esančia XIX a. kuro statine ir žibalo tiekimo linija abejonių kyla mažiau. Kai kurie kolegos kontrargumentavo, jog neverta saugoti tuos du sovietmečiu statytus, iš išorės neišvaizdžius, neturinčius architektūrinės vertės pastatus. Mano asmenine nuomone, jie taip pat nusipelnė apsaugos įrodžius, kad yra tiesiogiai susiję su Nidos švyturio kompleksu. Jis visas yra vertybė“, – teigė specialistas. YPATINGOS. Lygiai tokia pati 1879 m. gamybos kuro statinė buvo rasta Urbo kalno papėdėje, skyrėsi tik numeriai: ši, paveldosauginė, paženklinta „№ 725“, o kol kas nesaugoma – „№ 721“. Deniso NIKITENKOS nuotr. Pridėtinė vertė Pokalbininkas pridūrė, jog itin svarbus yra ir Nidos švyturio pastatų komplekso likimas, todėl tai taip pat gali būti papildomu argumentu saugoti jį vientisą su visais priklausiniais ir įranga. „Aš siūlysiu Nidos švyturio statinių komplekso reikšmingumo lygmenį iš regioninio pakelti į nacionalinį. Neringos savivaldybė pasiryžusi objektus pritaikyti edukacijai, o kultūros objektai ir turi tarnauti visuomenei. Kad žmonės žinotų jų istoriją, ką mato, pro kur praeina, suprastų, kodėl saugo valstybė objektus. Jie turi būti pritaikyti turizmui. Aš tikrai baiminuosi, kad išparceliavus, išpardavus dabar Turto bankui priklausančius tuos 5 pastatus jie nežinia, kuo virs. Bus sugriautas komplekso vientisumas, atimta teisė iš visuomenės susipažinti su paveldo paminklais, jei jie virs privačiais apartamentais”, – savo įžvalgas dėstė istorinio ir memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas R. Kondratas. Nidos švyturio pastatą prižiūrinčios BĮ Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog sužibo nauja viltis išsaugoti unikalųjį kompleksą neišparceliuotą. „Paveldosaugininkai dar labiau įsigilins į esamą situaciją svarstant galimybę į KVR įtraukti visus su švyturiu susijusius objektus Urbo kalno papėdėje. Turime suvokti, kad išpardavus marinistinio paveldo priklausinius bus sugriautas visas kompleksas, kuris ir yra vertybė. Ne tik paveldas, bet ir puikiausia priemonė šviesti žmones. Neringos miesto savivaldybė yra parengusi tų pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams, vadinamojo įveiklinimo, koncepciją“, – sakė ji.
- Paskutinės naujienos
