Susitikimo su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu metu aptartos Neringai aktualios temos, kurorto infrastruktūros ir aplinkosaugos klausimai, taip pat ieškota kultūrinio bendradarbiavimo galimybių.
Kalbėta ir apie galimybę ateityje Neringoje surengti Ispanijos kultūrą bei gastronomiją pristatančius renginius ir iniciatyvas.
Viešnagės Neringoje metu ambasadorius taip pat apsilankė Thomo Manno memorialiniame muziejuje.
Į Juodkrantę sugrįžo 150 metų menanti bažnyčios taurė
Sekmadienį Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pamaldų metu bendruomenei buvo perduota 1875 metais datuojama apeigų taurė su įrašu „Kirche Schwarzort” – „Juodkrantės bažnyčia”.
Taurę į Juodkrantę atvežė Neringoje viešėjęs, istorinėje viloje „Loebel“ apsistojęs Arne Schulz – Nidoje ir Juodkrantėje tarnavusio liuteronų kunigo Waldemaro Kütherio anūkas.
W. Kütheris Nidoje ir Juodkrantėje kunigavo 1943–1944 metais. Jo šeima, gyvenusi Mėmelyje (dabartinėje Klaipėdoje), vasaras leisdavo Juodkrantėje. Kunigavimo metais vieną savo dukrų W. Kütheris čia ir pakrikštijo.
1944 metais W. Kütheris Italijoje buvo sunkiai sužeistas ir išvežtas gydyti į karo ligoninę Juodajame miške („Schwarzwald“). Jo šeima iš Klaipėdos išvyko pas jį. Po karo šeima apsigyveno Tiuringijoje, o 1951 metais dėl politinių priežasčių ją paliko.
Su Juodkrante susijusios taurės istorija į Kütherių šeimos gyvenimą sugrįžo tik po daugelio metų. 1988-aisiais W. Kütherio dukra, vaikystėje pakrikštyta Juodkrantėje, pirmą kartą nuo 1951-ųjų sugrįžo į savo vaikystės miestą Tiuringijoje. Ten vietos pastorius jai parodė taurę ir pasiteiravo, ką galėtų reikšti ant jos esantis vietovės pavadinimas „Schwarzort“. Moteris atpažino senąjį vokišką Juodkrantės pavadinimą ir paaiškino, kur ši vietovė yra.
Tuo metu Vokietija vis dar buvo padalyta į dvi valstybes, todėl taurę nuspręsta slapta pergabenti iš Rytų į Vakarų Vokietiją. Ji buvo išardyta ir dalimis pervežta iš Tiuringijos į Heseną. Kaip taurė anksčiau buvo patekusi į Tiuringiją, iki šiol nėra žinoma.
Taurės ryšį su Juodkrante liudija ant jos išgraviruotas įrašas „Kirche Schwarzort – 1875 m.“ („Juodkrantės bažnyčia – 1875 m.“). Tuo metu Juodkrantėje dar stovėjo 1795 metais pastatyta medinė bažnyčia. Vos po trejų metų ją sunaikino gaisras, o vėliau jos vietoje iškilo dabartinė mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Taigi taurė mena laikus dar iki šiandienės Juodkrantės bažnyčios pastatymo.
Taurę 1988 metais atpažino W. Kütherio dukra, Arne Schulz mama Doortje Schulz (mergautinė pavardė Küther), vaikystėje pakrikštyta Juodkrantėje. Prieš mirtį ji paprašė sūnaus parvežti taurę į Juodkrantę. Moteris mirė šių metų balandį, tad Arne Shulz išpildė jos prašymą – daugiau nei 150 metų menanti taurė sugrįžo į Juodkrantės evangelikų liuteronų parapiją.
Susitikimas su poetu Almiu Grybausku
Rugpjūčio 18 dieną Nidos bibliotekoje vyks susitikimas su poetu Almiu Grybausku ir jo naujausio poezijos rinkinio „bėgliai ∞ debesys” pristatymas.
Almis Grybauskas (g. 1947) – poetas, vertėjas iš čekų, slovakų, latvių, vokiečių, lenkų, prancūzų kalbų, „Metų vertėjo krėslo“ laureatas. 7 poezijos knygų autorius. Už rinktinę „Apžvalgos spiralė“ (2006) pelnė Jotvingių, o už rinkinį „Toli blizga“ (2017) – „Poezijos pavasario“ premijas.
Naujausiame poezijos rinkinyje „bėgliai ∞ debesys“ autorius tęsia intelektinės poezijos kryptį, atsigręžia į modernizmo ištakas ir kryptingai juda per meno istoriją tekstus dedikuodamas svarbiausioms XX amžius figūroms (Egonui Schielei, Paului Celanui), operos veikėju paverčia Ričardą Gavelį, apie kalbą diskutuoja su Algirdu Juliumi Greimu, eilėraščiuose atsispiria nuo Rainerio Marijos Rilkės citatų, kalbasi su latvių modernistais, pamini daugelį kitų. Asmeninę kūrybą papildo šešių poetų vertimai į lietuvių kalbą.
Ši knyga – erudito ir talentingo poeto santykis su savo autoritetais ir amžininkais. Sukauptos patirties ir žinių refleksija, išskirtinė galimybė pažvelgti į kultūrai atsidėjusio žmogaus vidinį pasaulį bei intelekto procesus.
Nidoje prasideda kino festivalis „Baltijos banga”
Rugpjūčio 19-23 dienomis Nidoje, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila”, jau 18-ąjį kartą vyks kino festivalis „Baltijos banga”. Šių metų programoje – naujausi lietuviški filmai, Ukrainos kinas, Latvijos ir Lietuvos bendros gamybos juosta bei gausus būrys į Neringą atvyksiančių kino kūrėjų.
Festivalį rugpjūčio 19-ąją pradės režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“, po kurio žiūrovai galės susitikti su režisiere ir prodiusere Uljana Kim. Festivalio metu savo filmus taip pat pristatys Giedrė Žickytė, Karolis Kaupinis, Dovilė Gasiūnaitė, Jurgis Matulevičius, Mantas Verbiejus, Romas Zabarauskas ir kiti kūrėjai.
Vienu ryškiausių programos akcentų taps Kanų kino festivalyje pristatytas Latvijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas „Ulia“, pasakojantis apie legendinės Latvijos krepšininkės Uljanos Semionovos karjeros pradžią. Du festivalio vakarai bus skirti Ukrainos kinui, o mažiausiųjų žiūrovų lauks animacijos dirbtuvės ir animacinis filmas „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“.
Šiųmetis festivalio moto – „Pajausk istorijas“.