Birželio 9 dieną, penktadienį, 17 valandą elmininkiečiai kviečia prisiminti bibliotekininką, literatą Antaną Žviką.
Liūdna, kad tarp mūsų jau nėra mielo kūrėjo Antano Žviko (1957–2022), kuris iškeliavo Anapilin, likus trejetui dienų iki 65-ojo gimtadienio. Bibliotekininkas, kraštotyrininkas, literatas – šitaip trumpai galima apibūdinti Antaną. Ir vis dėlto galiausiai pedagogą istoriką likimas atvedė į biblioteką. Daug metų čia dirbęs, važinėjęs po nuošalius rajono kampelius bibliobusu, paskutinį dešimtmetį praleido Andrioniškio bibliotekoje. Gyvenimas šalia knygų padėjo atrasti poetinę gyslelę: juk jeigu gimei literatūriniuose Anykščiuose ir turi, kaip nemažai žymių mūsų krašto rašytojų, Antano vardą – tarsi likimo užkoduota tapti poetu. Pirmieji eilėraščiai pasirodė internetinėje erdvėje – nedrąsu buvo gyvai ištarti. Lyriški, nesudėtingi eilėraščiai perteikia Antano gyvenimo dienas, veiklą, gamtos spalvas, atspindi nuotaiką ir meilę gimtam kraštui, moteriai, Tėvynei.
O kai kūrybos kraitis pasiekė šimtus puslapių, draugų paragintas 2021-ųjų pavasarį išleido knygą. 117 gražiausių eilėraščių tilpo „Laiko žingsniuose“. Šiandien, kai Antano jau nebėra, kitokiu žvilgsniu matome jo gyvenimą, eiliuoti žodžiai įgauna rimtesnę prasmę.
Antano paveikslas atmintyje išlieka kaip karaliaus, „kuris rymo, palinkęs ties juodai balta lenta“, suprasdamas, kad „buvo kilta, klupta, melsta dovanoti / Tik man vienam suprantamą teisybę…“ Šimtai eilėraščių liko rankraščiuose ir internetinėje erdvėje. Pakeliaukite drauge su Antanu buvusio laiko žingsniais…
Diana Šermukšnienė
Šaltinis: Nyksciai
