Artėjant rugsėjui tradiciškai įsibėgėjęs pasiruošimas mokyklai didžiuosiuose prekybos centruose vilioja pirkėjus kanceliarinių priemonių, kuprinių ir kitų mokymosi procesui reikalingų prekių gausa. Besirenkant reikiamas priemones ekspertai pataria pasirūpinti ne tik kuprinės turiniu, kuris gali būti ir draugiškesnis aplinkai, bet ir moksleivių emocine sveikata.
Pasak daugiau nei 12 metų su vaikais ir paaugliais dirbančios psichologės Sonatos Vizgaudienės, rudenį prasidedantys mokslo metai įneša nemažai pokyčių tiek vaikų, tiek jų tėvų ar globėjų kasdienėje rutinoje. Naujas etapas tampa dar reikšmingesnis, jei namuose yra pirmokas. Artėjantys pokyčiai, o su jais ir užgriūvančios atsakomybės yra natūrali priežastis nerimauti tiek vieniems, tiek kitiems, tačiau keli paprasti veiksmai ir dėmesys gali padėti šiuos nepageidaujamus reiškinius sumažinti.
Ruoštis pradėti iš anksto
„Dažnai pastebiu, kad labiausiai nerimauja ne vaikai, o jų tėvai ar globėjai. Suprantama, ypač jei tai yra pirma klasė, nauji mokslo metai yra labai didelis įvykis visai šeimai – prasideda naujas etapas, dėl kurio keičiasi ir įprasta šeimos rutina bei dienotvarkė, atsiranda naujų atsakomybių. Jei suaugusieji nerimauja per daug, šį nerimą greitai perima ir vaikai, dėl ko mokyklos laukimo, taip pat ir jos lankymo pradžia gali būti emociškai sunkesnė“, – pasakoja S. Vizgaudienė.
Tėvų ar globėjų nerimą gali padėti sumažinti anksčiau pradėtas pasirengimas mokyklai – tiek pasirūpinimas reikiamomis kanceliarijos priemonėmis ar mokytis skirtos vietos sukūrimas namuose, tiek naujos dienotvarkės, rutinos apgalvojimas. Pasak S. Vizgaudienės, nors dėmesio reikia visiems, tėvai ir globėjai turėtų būti itin dėmesingi jautresniems vaikams – jiems bet koks pasikeitimas yra didelis iššūkis, tad jam dar svarbiau pasiruošti iš anksto.
„Su vaiku apie mokyklą kalbėkite pozityviai, tačiau nekurkite nerealių lūkesčių, pavyzdžiui, kad ten viskas bus tik labai gerai. Vaiką padrąsinkite, kad į mokyklą eina jo visi bendraamžiai, draugai, kad tai yra natūralus etapas, tačiau pasakykite ir tai, kad ne viskas mokykloje gali patikti. Tik nereikėtų to akcentuoti, kad vaikas nesusidarytų išankstinės nuostatos, jog kažkas nepatiks“, – pataria psichologė.
Įtraukti vaikus į procesą
Bene paprasčiausias būdas pratinti vaikus prie laukiančio naujo etapo ar paskatinti jų norą eiti į mokyklą – kuo labiau juos įtraukti į pasirengimo etapą. Pastarasis neįsivaizduojamas be apsipirkimo, tad psichologė S. Vizgaudienė primygtinai pataria leisti vaikams išsirinkti mokyklinius reikmenis.
„Kaip tai sumaniai padaryti – būdų yra nemažai. Jei renkatės didesnį pirkinį, pavyzdžiui, kuprinę, kur svarbu ne tik grožis, pasiūlykite vaikui kelis jūsų atrinktus variantus, bet galutinis žodis, kurią pasirinkti, lai būna vaiko. Leiskite vaikui pačiam išsirinkti mokyklines priemones. Jis be tik bus laimingesnis, bet ir jausis tvirčiau naujoje aplinkoje, nes turės kažką savo – tai, kas jam išties patinka. Ši taisyklė galioja ir dedant priemones į kuprinę – reikėtų, kad tai darytų pats vaikas, o tėvų ar globėjų pareiga tik patikrinti, ar vaikas kažko nepamiršo“, – sako ji.
Kad pirmomis dienomis mokykloje būtų drąsiau, jaunesni vaikai kuprinėje gali neštis ir mielą smulkmenėlę ar nedidelį žaislą. Asmeniniai daiktai padeda nusiraminti.
„Jei matote, kad vaikas artėjant mokslo metams ar jiems prasidėjus tampa labiau užsidaręs, liūdnesnis, reikėtų jį paskatinti išsikalbėti ir išklausyti. Didelė klaida būtų nuneigti vaiko jausmus ar nekreipti į juos dėmesio. Tokiu atveju vaikas tik dar labiau užsidarys. Tėvų ir globėjų pareiga padėti vaikui emociškai susitaikyti su nauju etapu“, – pažymi S. Vizgaudienė.
